„Statistika atvejų yra galbūt ir apgaulinga. Todėl kad iš kiekvienos dienos atvejų, kuriuos dabar fiksuojame, turbūt reikėtų paminėti, kad apie 20 proc. yra žmonės, kurie negalėjo būti paskiepyti, tai yra vaikai iki 12 metų, kuriems vakcinų mes kol kas neturime, iki trečdalio – žmonės, kurie yra pilnai paskiepyti ir likęs laukas, aišku, yra daugiausiai žmonių, kurie neskiepyti“, – žurnalistams teigė penktadienį Joniškyje apsilankiusi I. Šimonytė.

„Tai, matyt, svarbiausia yra, kokia yra konkrečios savivaldybės struktūra, kiek yra pasiskiepijusių žmonių ir atitinkamai, kiek yra tų atvejų, kurie baigsis arba hospitalizacija geriausiu atveju, arba baigsis mirtimi, blogiausiu atveju“, – pridūrė ji.

Nes jeigu Lietuvoje būtų pasiskiepiję visi, mes vis tiek turėtume atvejų, nes yra žmonės, kurie yra pasiskiepiję ir užsikrečia dėl įvairių priežasčių.

Premjerės teigimu, COVID-19 atvejų skaičius dabartinėje situacijoje, nors yra indikatorius tam tikrų tendencijų, tačiau, pasak jos, nėra svarbiausias rodiklis.

„Nes jeigu Lietuvoje būtų pasiskiepiję visi, mes vis tiek turėtume atvejų, nes yra žmonės, kurie yra pasiskiepiję ir užsikrečia dėl įvairių priežasčių, bet tikėtina, kad tiek užimtų lovų ligoninėse, tiek mirčių turėtume gerokai mažiau, o gal netekčių iš viso ir labai labai mažiau“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Paklausta, ar epidemiologinei situacijai blogėjant būtų svarstoma įvesti lokalius karantinus, premjerė pripažįsta, kad toks sprendimas yra įmanomas. Vis tik, pasak jos, kyla klausimas, ar tokiam sprendimui yra būtinybė.

„Dabar Vyriausybė mano, kad tie apribojimai, kurie yra, kurie kažkuria prasme riboja užsikrėtimo rizikas tokiose vietose, kur susirenka daug žmonių uždarose patalpose, ar tai būtų prekybos centrai, ar kažkokie renginiai, kad tų apribojimų pakanka“, – teigė I.Šimonytė.

Nes griežto karantino ir judėjimo apribojimų logika pavasarį ar žiemą buvo pirmiausiai susijusi su tuo, kad mes neturėjome vakcinų arba turėjome pradžioje labai mažai. Dabar sprendimas yra“, – taip pat pabrėžė ji.