Pirmasis principas, Seimo nariams sakė I. Šimonytė, yra pasitikėjimas.

„Pirmais principas būtų pasitikėjimo principas, kuris, mano vertinimu, turėjo būti atspindėtas visose Vyriausybės programos dalyse“, – sakė ji.

Antrasis principas, kurį paminėjo I. Šimonytė, tai atviri duomenys.

„Kodėl tai yra svarbu? Jeigu mes kalbame apie didesnį pasitikėjimą ir kažkokią konsensuso paiešką, tai aplink ką mes galime tą konsensusą kurti? Aš, ko gero, savo idėjomis neįtikinsiu dalies politinio lauko. Turbūt nereikia net siekti to daryti. Tačiau yra tam tikri dalykai, dėl kurių mes negalime ginčytis. Ir tie dalykai yra faktai. (...) Turbūt konsensuso pagrindas gali būti faktai, o tam, kad faktai galėtų būti konsensuso pagrindu, mums reikia tuos faktus turėti“, – sakė I. Šimonytė, pabrėždama, kad naujoji Vyriausybė, neturėdama visų duomenų, negali projektuoti geriausių spendimų esamai pandemijos situacijai suvaldyti.

Pirmais principas būtų pasitikėjimo principas, kuris, mano vertinimu, turėjo būti atspindėtas visose Vyriausybės programos dalyse.

„Trečias principas ir trečioji kryptis – nuosaiki ambicija. Neįgyvendintų programų politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių mes turime pilnas dokumentų kapines... Deja. Kartais atrodo, kad mes daugiau laiko emocijų, intelekto skiriame diskusijoms, kas gražiau parašys programinį dokumentą, o ne diskusijoms, kaip įgyvendinti tuos tikslus“, – teigė paskirtoji premjerė.  

I. Šimonytė pažymėjo, kad ir proveržio valstybėje visuomenė turėtų tikėtis ne iš karto.

„Pasekmės visuomenei ir atitinkamiems sektoriams ateis ne iš karto ir tam, kad jos iš vis ateitų bus reikalingas labai nuoseklus ir ilgo laiko darbas“, – atkreipė dėmesį ji.

Galiausiai I. Šimonytė dar kartą sureagavo ir į anksčiau nueinančios valdžios išsakytą kritiką naujosios Vyriausybės programai. Esą ji buvo nukopijuota nuo „valstiečių“ Vyriausybės.

„18-oji Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti. Todėl tiek geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nepabaigti arba net nepradėti, jie tikrai gali atrasti savo vietą 18-osios Vyriausybės programoje“, – sakė politikė.

„Tie sprendimai, kurie yra geri ir vertingi ir dėl kurių yra toks platus sutarimas, turbūt nenukentės niekaip dėl to, kad bus tęsiami, o nebus kaitaliojami su kiekvienais rinkimais“, – apibendrino I. Šimonytė.

Žada pradėti diskusiją dėl nacionalinio švietimo susitarimo

Aštuonioliktoji Vyriausybė revoliucijų nedarys, bet sieks įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus.

Pirmiausia žadama pradėti diskusijas dėl nacionalinio susitarimo švietimo srityje, teigia paskirtoji premjerė I.Šimonytė.

„XVIII Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus, ateina ne revoliucijų daryti, todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nebaigti ar net nepradėti, jie tikrai gali rasti savo vietą XVIII Vyriausybės programoje“, – sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad Vyriausybės programoje yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia tartis iškart, kadencijos pradžioje.

„Pirmiausia paminėsiu švietimą. Taip, šitoje programoje taip pat kalbame apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Diskutuoti pradėti galėtume netrukus po to, kai Vyriausybės gaus įgaliojimus veikti, o ne kadencijos pabaigoje. Tada tikimybė pasikloti bėgius ir pamatyti traukinį galiausiai tais bėgiais riedantį ir turėti daugiau vilties, kad po kitų Seimo rinkimų kas nors tų bėgių neišrinks ir nenusities kitoje vietoje, mano supratimu, bus daug didesnis“, – sakė I. Šimonytė.

Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių turime pilnas dokumentų kapines.

Ji tvirtino neketinanti ginčytis su „valstiečiais“ dėl to, kas paimta iš jų programų.

„Manau, kad tie sprendimai, kurie yra geri ir vertingi ir dėl kurių yra toks platus sutarimas, turbūt nenukentės niekaip dėl to, kad bus tęsiami, o ne bus kaitaliojami sulig kiekvienais rinkimais“, – tvirtino paskirtoji premjerė.

Ji minėjo, kad vienas iš būsimojo Ministrų kabineto veikimo principų – nuosaiki ambicija.

„Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių turime pilnas dokumentų kapines. Deja. Kartais atrodo, kad mes daugiau emocijos, intelekto ir laiko skiriame diskusijai apie tai, kas gražiau parašys programinį dokumentą, negu kad diskusijoms apie tai, o kaip įgyvendinti tuos tikslus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tarp trumpojo laikotarpio tikslų paskirtoji premjerė minėjo būtinybę keisti požiūrį į valstybės tarnybą.

„Tie žmonės, kurie turi įgyvendinti – valstybės tarnyba, viešasis administravimas – labai dažnai būna ir demotyvuoti, ir nugalinti, ir nevertinami, kad tai darytų“, – sakė I. Šimonytė.

Anos jos, valstybės tarnybai reikia ne tik didesnio efektyvumo, bet ir daugiau teisių, ir pasitikėjimo.

Diskusija apie ministerijų sujungimą

I. Šimonytė sutinka, kad galima diskutuoti apie Vyriausybės struktūros koregavimą, tačiau, jos teigimu, reikia būti tikriems, kad rezultatas bus geresnis nei yra šiuo metu.

Antradienį per Vyriausybės programos pateikimą Seime parlamentaras Kęstutis Glaveckas klausė jos nuomonės apie Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų jungimą.

Tačiau I. Šimonytė sakė, kad šiuo atveju nevertėtų susikoncentruoti tik ties Energetikos ministerija.

„Puikiai suprantate, kad vis tiek bus žmonių, kurie turės atlikti tą darbą, įskaitant ir energetikos sritį, ir mes sutaupytume vien ministrą ir porą viceministrų ir gal kokį vieną kitą buhalterį, bet tikrai ne 100 žmonių. Nesakau, kad nėra erdvės Vyriausybės struktūros koregavimui, bet nereikia čia įsikąsti Energetikos ministerijos ir ją konkrečiai žiūrėti. Energetikos ministerija turi labai svarbią ir konkrečią užduotį, ji susijusi su mūsų tinklų integracija į Vakarų tinklus“, – sakė I. Šimonytė.

Mes sutaupytume vien ministrą ir porą viceministrų ir gal kokį vieną kitą buhalterį, bet tikrai ne 100 žmonių.

„Bet žiūrint bendriau, yra erdvės atskirų institucijų portfeliuose, kuriuos būtų galima svarstyti ministerijas jungiant, o gal kai kurias atidalinant ir perskirstant portfelius tarp ministerijų kitu būdu nei padaryta dabar. Bet tai nėra tas dalykas, kurį reikia daryti per naktį. Reikia būti tikriems, kad rezultatas bus geresnis nei yra šiuo metu. Tokiai diskusijai esame atviri, bet šiais metais to nesiūlysime“, – pridūrė paskirtoji premjerė.

Kovo mėnesį premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad bus pradėtas Energetikos ir Ekonomikos ministerijų jungimo procesas.

Planuota, kad sujungus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas, joms iš Aplinkos ministerijos būtų buvę pavesta kuruoti su klimato kaita susijusius klausimus.

Ketvirtadienį numatytas Vyriausybės programos tvirtinimas Seime.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai ir prisiekia naujieji ministrai.