„Kaip bendramintės sąjungininkės, Lietuva ir Slovakija gerai supranta Ukrainos kovos prasmę ir būtinybę jai padėti šį karą laimėti, o taip pat – užtikrinti, jog Rusija atsakytų už agresijos nusikaltimą ir įvykdytus karo nusikaltimus“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

„Nors Rusijos lūkesčiai, jog Vakarai pristigs valios atsakyti į agresiją žlugo, Kremlius neatsisakys ekspansionizmo politikos ir išliks ilgalaike grėsme NATO. Todėl turime ir toliau stiprinti aljansą – viliuosi, jog viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimai prie to reikšmingai prisidės“, – sakė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO ir nestabilumo kurstytoja regione, todėl parama Ukrainai, atliepiant būtiniausius ir skubius jos gynybinius poreikius bei reikiamas paramos apimtis, išlieka ypač svarbi.

Ji pabrėžė, kad tol, kol teisingumas nebus įgyvendintas, nusikaltimų liudininkais tapę ir artimuosius praradę ukrainiečiai nejus, jog karas iš tikrųjų baigtas.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Susitikime I. Šimonytė ir L. Odoras aptarė būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, pažymėdami veiksmingą atgrasymą kaip būtiną sąlygą tvariai taikai. Premjerė akcentavo, kad NATO narių finansiniai įsipareigojimai gynybos stiprinimui taip pat turi atliepti iššūkių keliantį geopolitinį kontekstą.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Lietuva siekia sprendimų dėl Aljanso rytinio sparno gynybos stiprinimo, didesnių išlaidų gynybai, aiškesnės Ukrainos perspektyvos NATO.

Susitikime Lietuvos ir Slovakijos premjerai taip pat aptarė demokratinių visuomenių atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimą, Rusijos pastangas pasitelkiant dezinformaciją silpninti ES šalis, taip pat – būtinybę kiek įmanoma mažinti priklausomybę nuo nedemokratinių režimų išteklių.