Pasak jos, ES valstybėse yra skirtingos situacijos ir galimybės gauti produktus jūra, tačiau, jeigu ES šalys negali sutarti dėl bendrų sprendimų energetikos sektoriuje, kiekviena valstybė gali taikyti draudimus atskirai.

„Kalbant apie energetikos išteklius, turbūt paprasčiausia diskusija yra dėl anglių ir manau, kad susitarimas gali būti pasiektas labai greitai. Tačiau šalys, kurios neturi terminalų, yra pririštos prie (dujų – ELTA) vamzdžio ir jo atsisakymas neturint alternatyvių tiekimų, jau sukelia tam tikrų problemų, kai kam ir labai rimtų“, – antradienį LRT televizijai teigė I. Šimonytė.

„Mes savo sprendimus padarėme nelaukdami europinio sprendimo. Tai yra labai maža dalis visoje sąskaitoje, kurią ES sumoka Rusijai už dujas ir naftą, bet sėdėti ir laukti kol visi su visais susitars, tada kada tikrai gali tą sprendimą padaryti, mes tą sprendimą padarėme“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad diskusija ES dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, kurie dar nėra nuo jos atjungti, nėra baigta. Anot jos, antradienį Europos Komisijos pristatytas penktasis sankcijų paketas Rusijai nėra paskutinis.

„Mūsų nuomonė nuo pat karo pradžios buvo, kad deswiftinta turi būti kaip įmanoma daugiau bankų, idealiai visi, bent jau didieji bankai. Naujas sankcijų paketų bus pristatytas šiandien, diskusijos korepere turbūt bus rytoj ir poryt, kitą savaitę užsienio reikalų ministrų taryboje, bet čia tikrai nebus paskutinis paketas“, – tvirtino politikė.

Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

Taip pat, EK siūlo išplėsti asmenų sąrašą, kuriems taikomos sankcijos bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.