„Mano sprendimas dabar yra toks, kad aš vadovauju Vyriausybei tol, kol Vyriausybė gali dirbti ir vykdyti savo programą“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ji.

Kita vertus, politikė neatmetė, jog iki kadencijos pabaigos gali susiklostyti tokia situacija, kad teks trauktis iš pareigų.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks kitų metų rudenį.

Bet aišku, sieksiu, kad Vyriausybė galėtų vykdyti savo programą, kas kol kas, mano nuomone, Vyriausybei neblogai sekasi.

„Aš juk negaliu atmesti kokių nors galbūt pokyčių per tuos pusantrų metų dėl artėjančių rinkimų ar dėl kokių nors kitų sumetimų. Na, negali niekada būti tikras dėl ateities, ypač kai dirbame koalicijoje. Yra skirtingų nuomonių, artėjant rinkimams atsiranda ir skirtingų strategijų, visokių dalykų būna. Žinoma, nereikia sau pasakyti, kad taip bus“, – sakė I. Šimonytė.

„Bet aišku, sieksiu, kad Vyriausybė galėtų vykdyti savo programą, kas kol kas, mano nuomone, Vyriausybei neblogai sekasi“, – pridūrė ji.

Vyriausybė planuoja Seimui pateikti mokesčių reformą, tačiau konservatorių koalicijos partnerių Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį pareiškė, jog Laisvės frakcija parlamente Vyriausybės siūlomų mokestinių pakeitimų nepalaikys.

I. Šimonytė ketvirtadienį taip pat pakartojo neketinanti reikalauti kokios nors atsakomybės iš finansų ir kultūros ministrų dėl to, kad jie dirbdami Kauno miesto savivaldybės taryboje naudojosi vadinamosiomis kanceliarinėmis išmokomis ir nerinko išlaidų čekių, nes to nereikalavo tarybos reglamentas.

Pasak premjerės, Seimas atmesdamas pirmalaikių parlamento rinkimų idėją ir priimdamas įstatymo pataisas dėl atlyginimų tarybos nariams šioje vadinamojoje čekiukų istorijoje užbraukė brūkšnį.

„Vyriausybės krizės aš tame dalyke (čekiukų istorijoje – BNS) nemačiau ir nematau toliau, aš mačiau bandymą tai paversti Vyriausybės krize, ir man, kaip Vyriausybės vadovei, tai atrodė nepriimtina, nes su Vyriausybės darbu visa šita istorija turėjo labai labai mažai ką bendro, jei išvis ką nors bendro turėjo“, – teigė I. Šimonytė.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ėmus kelti klausimus dėl įvairių savivaldybių tarybos narių lėšų panaudojimo skaidrumo, teisėsauga pradėjo kelis tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso dalyje savivaldybių, keliose savivaldybėse atliekami ir ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo. Informacijai apie galbūt neskaidrias išmokas iškilus į viešumą, kai kurie politikai dalį lėšų nusprendė grąžinti į savivaldybių biudžetus.