Socialdemokratų frakcijos seniūnui Algirdui Sysui abejonių kelia tai, kad vakcinacijos klausimą sprendžia SADM, o ne sveikatos klausimus kuruojanti ministerija.

„Projektą vertinu labai skeptiškai. Kodėl tai siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei sveikatos klausimams yra atskira ministerija ir ministras? Kodėl tik dabar, jeigu jau anksčiau norėjome didelių rezultatų?“ – Eltai sakė A. Sysas.

Politikas nerimauja ir dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pozicijos šiuo klausimu. Pasak A. Syso, pats ministras nėra užtikrintas tokia iniciatyva.   

„Šiandien sveikatos apsaugos ministras tiesiai šviesiai neatsakė, ar šiam siūlymui pritaria, rėmėsi tuo, kad trečiadienį nuspręs Vyriausybė, ir tada jis vykdys. Čia aš matau daugiau minusų nei pliusų“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Dabar reikia tikslingai komunikuoti, skatinti medicinos darbuotojus, kurie lanko senjorus, įkalbėti pasiskiepyti, o ne mokėti išmokas.

Politiko teigimu, griežtesnių priemonių ir efektyvios komunikacijos reikėjo imtis anksčiau, kai pati visuomenė sąmoningai daugiau skiepijosi. A. Syso vertinimu, tuo metu tinkamą pavyzdį galėjo parodyti ir šalies prezidentas.

„Prezidentas pasakė, kad nereikia perlenkti lazdos su reikalavimais ir pasiskiepijimas krito keturis kartus per tam tikrą laiką. Tokie ir panašūs pasisakymai sustabdo normalų sąmoningėjimo procesą. Dabar reikia tikslingai komunikuoti, skatinti medicinos darbuotojus, kurie lanko senjorus, įkalbėti pasiskiepyti, o ne mokėti išmokas“, – sakė politikas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laikosi panašios pozicijos. Jo nuomone, norėtųsi palaikyti pozityvias skatinimo pasiskiepyti priemones, kurios nediskriminuoja visuomenės. 

„Sąžiningai sakau, dar nežinau, ar projektą palaikysiu. Norėtųsi palaikyti pozityvias skatinimo priemones, jos atrodo gražiau nei gąsdinimas ir baudimas, bet kyla klausimas, ar tai tikrai labai pozityvi priemonė? Man, pavyzdžiui, labiau patiko skatinimo priemonės, kurios buvo taikomos pavasarį. Pasiskiepiji ir dalyvauji loterijoje, kurioje gali laimėti, o dabar atsiranda netiesioginė diskriminacija, ir tai kelia nerimą“, – Eltai komentavo E. Gentvilas. Jo teigimu, siekiant suvaldyti pandemiją, ko gero, gelbėtų griežtesnės priemonės, o ne siūlomos išmokos.

„Šitoje situacijoje vargu, ar efektą pasieks 100 eurų. Labiau padėtų griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pašalinimas nuo pareigų, jeigu nebus pasiskiepiję. Šiandien atrodo kitos išeities nelieka. Jeigu žmonės nesupranta, kad problema yra ta, kad jie nesiskiepija, tai nereikia versti, reikia leisti apsispręsti: arba dirbate savo darbą, arba būsite nušalinti. Priverstinio skiepijimo nėra, negali būti vieno žmogaus teisė iškelta aukščiau kitų“, – komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Numatoma, kad prireiktų 27,19 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Preliminariais SADM skaičiavimais, vienkartinę išmoką galėtų gauti apie 271 900 asmenų.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas taip pat abejoja, ar siūlomos piniginės išmokos senjorams už skiepą sukeltų masinį senjorų skiepijimą.

Labiau padėtų griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pašalinimas nuo pareigų, jeigu nebus pasiskiepiję.

„Esminis dalykas, ne per pinigus ir ne per prievartą turėtų būti skiepijama tauta. Nežinau, ar čia yra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Vyriausybė. Jeigu jau kalbame apie išmokas, tai turėtumėme kalbėti ne apie vieną, bet apie visas socialines grupes. Esu atsargus ir apdairus atsakydamas į šį klausimą, ar tai tikrai yra priemonė, kuri atves iki masinio likusių žmonių skiepijimo“, – sakė politikas.

„Vyriausybė padarė klaidas pačioje pradžioje, kai buvo kalbama, kad vienas skiepas geras, o kitas blogas, supriešino visuomenę ir turime tokią situaciją, kokią turime. Žmonės iš principo nesiskiepija. Atsirado galimybių pasas, kuris, kaip dabar įrodė, neveikia. Komunikacija svarbiausia, o ne prievarta ir pinigai“, – savo nuomonę išsakė V. Fiodorovas.

ELTA primena, kad Seime įregistruotu projektu 100 eurų vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze, ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat tokia išmoka būtų mokama ir tiems, kurie jau pasiskiepijo pilna skiepijimo schema ir iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys trečiąja ar antrąja doze (priklausomai nuo pasirinktos vakcinos).