Istorikas Algimantas Kasparavičius moralinės degradacijos ženklu vadina socialdemokrato Seimo nario Broniaus Bradausko pasisakymą, esą žydus gelbėjusius lietuvius turi pagerbti ne Lietuva, o Izraelis.

Antrąjį pasaulinį karą tyręs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas pabrėžė, kad Lietuvos garbės reikalas yra pagerbti žydų gelbėtojus, kurie turėjo drąsos rizikuodami savo gyvybe gelbėti nacių persekiojamus žydus.

BNS komentuodamas politiko kalbas, istorikas pirmadienį teigė, kad į B.Bradausko "eilinį išsišokimą galima žiūrėti dvejopai: personaliai siaurai arba politiškai plačiai".

"Žvelgiant siaurai tai būtų tik konkrečios asmenybės ir tam tikra apimtimi politinės partijos, kuriai jis daug metų priklauso, moralinė degradacija ir politinis mažaraštiškumas ir juridinis abuojumas. Tokiu atveju galėtume klausti, kokios asmenybės sudaro lietuviškąją socialdemokratiją, kokia šios politinės jėgos tikroji politinė doktrina, tapatybė ir moraliniai orientyrai?", - svarstė A.Kasparavičius.

Tačiau, pasak jo, tai nėra vien B.Bradausko ir jo politinės srovės problema, nes parlamentaras šiuo atveju turbūt ciniškai pataikauja ir rinkėjų nuotaikoms.

"Galvoju, kad tai daugiau yra visos mūsų gerokai perkreiptos politinės sistemos, mūsų valstybės ir netgi tautos drama. Ponas Bradauskas nėra politikos naujokas ar tik jefreitorius. Turint galvoje jo bendrą politinį stažą, ilgametį darbą parlamente, verslo patirtį galėtume sakyti, kad jis priklauso savotiškam lietuviškos politikos elitui. Yra mažiausiai socialdemokratiškos politikos Lietuvoje kapitonas, kuris puikiai žino savo elektorato nuotaikas ir vertybes ir joms ciniškai pataikauja. Sakyčiau, savo populistiniais pareiškimais, dargi dvigubina tą cinizmą", - teigė A.Kasparavičius.

Anot A.Kasparavičiaus, būtina suprasti, kad tiek holokausto aukos žydai, tiek dalis holokausto dalyvių buvo Lietuvos piliečiai. Jo teigimu, tarpukario Lietuvos Respublika galima didžiuotis dėl to, kad ji užaugino būrį humanistų, kurie tapo žydų gelbėtojais.

"Piliečiai, kuriuos naciai ir vietiniai naciukai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje masiškai žudė, buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Tie pavieniai žmonės, teisuoliai, kurie turėjo drąsos gelbėti nelaiminguosius irgi buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Dalis holokausto dalyvių, deja, irgi buvo nužmogėję, bet vis dėlto Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi išvada aiški ir nedviprasmiška: laisvės kovų dalyvio statusas ir valstybinių pensijų skyrimas tiems apie pusantro šimto likusių gyvų Teisuolių yra Lietuvos valstybės - Lietuvos Respublikos reikalas", - teigė A.Kasparavičius

"Sakyčiau, ne tiek prievolė, kiek garbė. Garbė tai valstybei, Respublikai, kuri vos per dvidešimtmetį buvo sugebėjusi užauginti būrį humanistų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami nacių persekiojamus žydus", - teigė istorikas.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas pirmadienį pareiškė, kad žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.

"Nematau, kodėl Lietuvos valstybė turi mokėti. Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos", - BNS sakė B.Bradauskas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius teigė "labai neigiamai" vertinantis tokius pareiškimus, ir patikino, kad tai nėra partijos pozicija.

Partijos atstovė spaudai Jolanta Bielskienė BNS sakė, kad B.Bradausko elgesys bus apsvarstytas partijos valdyboje.

Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.

Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.

B.Bradauskas šį rudenį sulaukė daug kritikos, kai pareikalavo, kad iš tarptautinei konferencijai skirto filmo būtų iškirpti kadrai apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją. Tuomet jis išsaugojo valdančiosios koalicijos paramą ir opozicijos mėginimas atstatydinti jį iš pareigų žlugo.