Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) įvertino, kad siūlymas prieštarauja Konstitucijai, todėl parlamentas projektą svarstyti galėtų tik atmetęs tokią išvadą visų Seimo narių balsų dauguma – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso prieš komiteto poziciją.

Klausimas buvo įtrauktas į vakarinio plenarinio darbotvarkę, bet išvada nepristatyta, nes parlamento narių salėje buvo mažiau, tad ir be balsavo klausimo baigtis būtų buvusi aiški.

„Formaliai nebuvo 71 Seimo nario, ir tada mes nebepaliekam teisės Seimo nariams balsuoti. Salėje buvo maždaug 66 nariai“, – BNS sakė posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

Ketvirtadienį prieš 18 val. baigiant vakarinį plenarinį posėdį iš viso registravosi 35 Seimo nariai iš 141 tautos atstovo.

Parlamentarai ketvirtadienį dirbo sparčiau nei planuota ir klausimą norėta pradėti svarstyti anksčiau, bet tuomet nebuvo pagrindinio pranešėjo, TTK vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko. Jis BNS sakė dalyvavęs televizijos laidose ir stebėjosi, kad nebuvo pasiūlyta išvados pristatyti kitam komiteto nariui, kaip įprastai daroma tokiu atveju.

J.Sabatauskas sako tikėjęsis spėti klausimą pristatyti.

Socialdemokratai yra pasiūlę sumažinti reikalavimus referendumui dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tačiau TTK pažymi, kad taip vienam Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniui būtų taikomas žemesnis jo apsaugos standartas, ir tai pažeidžia Konstitucijos vientisumo ir darnos principus.

Socialdemokratai yra parengę Referendumo  įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė du trečdaliai piliečių, dalyvavusių referendume. Konstitucijoje įrašyta, kad jos pirmojo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, o Referendumo  įstatyme – kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikia, jog už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai, tačiau jie baiminasi, kad su dabartiniu – daugiau kaip pusės rinkėjų pritarimo – reikalavimu referendumas  nepavyktų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.