Panevėžio meras Rytis Račkauskas gavo 59 proc. balsų ir įveikė Seimo narį Povilą Urbšį. Penktojo pagal dydį Lietuvos miesto vadovui įtarimai prekyba poveikiu bei piktnaudžiavimu tarnyba buvo pareikšti dar pernai birželį, jis iki šiol nušalintas nuo pareigų.

Teisėsauga įtaria, kad Panevėžio savivaldybėje duota neteisėtų nurodymų tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.

R. Račkauskas kaltinimus neigia ir kaltina buvusį bendražygį, buvusį ilgametį Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovą P. Urbšį siekiu su juo susidoroti.

Abu kandidatai Panevėžyje dalyvavo kaip rinkimų komitetų atstovai.

„Valstiečių žaliųjų“ atstovas Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis perrinktas sulaukęs 61 proc. balsų. Su juo antrajame ture varžėsi socialdemokratų atstovas Antanas Pocius.

Teisėsauga merui prieš dvejus metus yra pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. Jis pats yra šios bendrovės akcininkas.

Įtariama, kad bendrovei galėjo būti sudarytos galimybės neskaidriai laimėti viešuosius pirkimus. Už tai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams galėjo būti atsilyginta kyšiais. Tyrimas tebevyksta iki šiol, „valstietis“ meras kaltinimus neigia.

Alvydas Katinas, A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Socialdemokratas Utenos rajono meras Alvydas Katinas gavo 54 proc. rinkėjų balsų. Jis įveikė su visuomeniniu komitetu dalyvavusį Marijų Kaukėną.

A. Katinas buvo kaltinamas, jog 2014-aisiais pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džuljetos Žiugždienės gyvenamąjį namą Utenos rajone. Meras kaltinimus atmeta.

Šį sausį teismas pripažino merą kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet išteisino jį dėl prekybos poveikiu. Nuosprendį prokurorai apskundė ir siekė, kad A. Katinui būtų uždrausta būti išrinktam į pareigas savivaldybėje.

Šilutės rajono meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis buvo perrinktas su 53 proc. rinkėjų balsų. Antrajame ture varžėsi konservatorė Sandra Tamašauskienė.

V. Laurinaičiui bei dar keliems rajono savivaldybės vadovams Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai lapkritį pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba. Teisėsauga įtaria, kad politikai ir valdininkai davė neteistus nurodymus savivaldybės įmonių vadovams ir galėjo padaryti didelės žalos savivaldybei.

V. Laurinaitis kaltinimus neigia ir ragina palaukti detalesnės teisėsaugos informacijos.

Anykščių rajono gyventojai neperrinko įtarimų korupcija sulaukusio Kęstučio Tubio antrajai kadencijai – mero rinkimus sekmadienį laimėjo konservatorius Kęstutis Obelevičius. Už K. Tubį balsavo 35 proc. rinkėjų, už K. Obelevičių – 63 proc.

K. Tubiui sausio pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu, jis nušalintas nuo pareigų. Įtariama, kad pernai gruodį ir šiemet sausį šioje savivaldybėje buvo imami kyšiai iš kai kurių verslo atstovų.

Pats K. Tubis įtarimus vadina nepagrįstais ir sieja su galimu oponentų siekiu pašalinti jį rinkimuose.

Visagino meru išrinktas „valstiečių“ iškeltas Erlandas Galaguzas, jis gavo 59 proc. balsų. Dabartinė merė Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė Dalia Štraupaitė sulaukė 39 proc. rinkėjų paramos.

D. Štraupaitei teisėsauga įtarimus kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu pareiškė dar 2014-ųjų rugsėjį, nepaisant to, ji buvo vėl išrinkta mere 2015-aisiais, pirmąkart vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose.

Teisėsaugos tyrime merė įtariama reikalavusi ir ėmusi kyšius už tai, kad sudarytų palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus bei tarpininkautų dėl atliktų darbų priėmimo. Politikė kaltinimus vadino politiniu susidorojimu, kadangi teismui byla perduota prieš Seimo rinkimus 2016-aisiais.

D. Štraupaitė Visagino merės pareigas ėjo nuo 2011 metų.