Vis dėlto didžiausią opozicinę frakciją turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis skeptiškai vertina galimybę dabartinį energetikos ministrą perkelti vadovauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Jo teigimu, taip būtų apleistas itin svarbus energetikos sektorius.

„Aš manau, kad tai yra logiška, nes likus keliems mėnesiams iki naujų rinkimų ieškoti visiškai svetimo žmogaus iš šalies, kuriam reikėtų laiko įsigilinti į einamuosius reikalus, būtų visiškai neprotinga. Turint galvoje, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų sujungimas yra tik laiko klausimas, tai visiškai logiška, jog užtektų tik pavaduoti energetikos klausimus, nes mes ten turime, grubiai tariant, tik keletą rimtų energetikos strateginių projektų“, – Eltai sakė socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

Jo teigimu, Ž. Vaičiūnas būtų tinkamas kandidatas visoms pusėms.

„Tai būtų, manau, racionalus, efektyvus žingsnis ir be didelių politinių peštynių ar santykių aiškinimųsi. Jau yra ministrus, kuris valdančiuosius ir prezidentą tenkina, likę mėnesiai būtų „uždengti“, – teigė G. Paluckas.

Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio lyderė, parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nors, kaip pažymėjo politikė, tai nėra optimaliausias sprendimas, tačiau, įvertinus laiko tarpą, likusį iki rinkimų, toks sprendimas, pasak V. Čmilytės-Nielsen, yra galimas.  

Tai būtų, manau, racionalus, efektyvus žingsnis ir be didelių politinių peštynių ar santykių aiškinimųsi.

„Aš manau, kad tai yra racionalus sprendimas, tiesą pasakius. Juolab kad būtent šis ministras per dvi kadencijas įrodė, jog gali dirbti daug ir tikrai, net iš opozicijos pusės vertinant jo darbą, turiu pripažinti, kad didelių kažkokių nusiskundimų ar kritikos nesulaukė. (...) Akivaizdu, kad ši ministerija ypatingai svarbi šiuo laikotarpiu, o jos buvimas be ministro yra žalingas visiems“, – sakė politikė.

Vis dėlto kitokios nuomonės laikėsi Eltos kalbintas TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis. Jo teigimu, yra kitų kandidatų, kurie galėtų sėkmingai eiti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

„Tenka apgailestauti, kad dėl valdančiųjų užsispyrimo tokiu svarbiu šalies ekonomikai metu iki šiol Vyriausybėje nėra ekonomikos ministro. Nelabai suprantama, kodėl ministru negalėtų būti paskirtas kuris nors iš dabartinių šios ministerijos viceministrų ar, pavyzdžiui, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas (Mantas Katinas – ELTA). Perkėlus energetikos ministrą Ž. Vaičiūną į šią poziciją atsiras nauja problema dėl energetikos ministro vakansijos“, – pažymi G. Landsbergis.

Pasak konservatorių lyderio, Lietuva negali sau leisti silpninti Energetikos ministeriją.

„Dabar tikrai nėra tas metas, kai Lietuva gali sau leisti silpninti Energetikos ministeriją – čia šiuo metu vykdomi Lietuvai nacionalinio saugumo prasme itin svarbūs projektai. Reikalinga spartinti elektros sinchronizacijos projektus bei sutelkti ES šalių paramą elektros nepirkimui iš nesaugios Astravo AE, kol ši elektrinė dar nepradėjo veikti. Todėl šiuo jautriu metu apleisti svarbius darbus energetikoje ir ieškoti naujo energetikos ministro būtų neatsakinga. Sprendžiant vieną problemą bus sukurta nauja“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį delfi.lt duotame interviu sakė, kad jau kuris laikas tuščią ekonomikos ir inovacijų ministro kėdę galėtų užimti dabartinis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Prezidentas tvirtino, kad Ž. Vaičiūno kandidatūra yra priimtina tiek jam, tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tačiau kartu ir sukurianti dar vieną problemą – poreikį ieškoti vadovo Energetikos ministerijai.

 „Aš kalbu apie poną Vaičiūną. Norėčiau, kad ponas Vaičiūnas būtų ekonomikos ir inovacijų ministru likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad tai, ar šis sumanymas bus realizuotas priklausys ir nuo energetikos ministro, šiuo metu laikinai einančio ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, apsisprendimo. Pats Ž. Vaičiūnas situacijos nekomentavo.