Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kviečia Baltijos šalių parlamentarus tvirtai laikytis siekių dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos sričiai, pabrėždamas sudėtingą situaciją regione.

Penktadienį Seime pasisakydamas Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdyje J.Olekas pažymėjo, jog estai šį rodiklį jau yra pasiekę, o Lietuva ir Latvija kol kas eina šio tikslo link.

„Tuos du procentus mūsų kolegos estai paskyrė, o mes su broliais latviais tik žygiuojame link to sprendimo. Manau, tai yra ir labai didelė parlamentarų atsakomybė. Be abejo, turime kontroliuoti, kad protingai, racionaliai tie pinigai turi būti išleisti, bet mes juos turime turėti, nes kitaip neįmanoma užtikrinti saugumo“, - sakė J.Olekas.

Jis taip pat svarstė, jog paaštrėjus geopolitinei situacijai galbūt būtų verta atkurti BA Užsienio reikalų ir gynybos komitetą. „Reikia didesnio parlamentinio lygio bendradarbiavimo, todėl jeigu jūs apsispręsit, kad galbūt reikia atkurti Užsienio reikalų ir gynybos komitetą, (...) reikia pažiūrėti, kokios yra veiklos tradicijos. Bet pats faktas yra, kad tai labai svarbi sritis“, - kalbėjo J.Olekas.

Pagrindinės Lietuvos politinės partijos pernai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020-ųjų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. BVP. Šis skaičius yra NATO šalių sutartas gynybos biudžeto rodiklis. Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, padidintas trečdaliu ir siekia 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto, pagal jį Lietuva užima 19 vietą tarp Aljanso šalių.

Baltijos šalių parlamentarai penktadienį Vilniuje susirinkę į Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį aptaria regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą.

Darbotvarkėje numatyta aptarti bendradarbiavimo stiprinimą Baltijos šalių užsienio ir saugumo politikos srityse išorės grėsmių akivaizdoje, bendradarbiavimą gynybos srityje, bendrus Baltijos valstybių mokymus, karinės įrangos pirkimą, taip pat koordinuotus veiksmus prieš propagandą.

Lietuva nuo sausio 1-osios pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai, 1991 metais įkurtai Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinei organizacijai. Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.