Mat, politiko teigimu, jis turi įtarimą, kad konservatoriai sieks, jog po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Lietuva grįžtų prie tvarkos, kai meras renkamas netiesiogiai.

„Labai svarbus klausimas tiesioginiai mero rinkimai. Yra pateikti du projektai: vienas projektas buvo teikiamas valdančiųjų – į Konstituciją įdėti tik vieną žodį, kad meras renkamas tiesiogiai, neapibrėžiant jo kompetencijų. O Savivaldybių asociacijos pateiktas projektas buvo, kad meras renkamas tiesiogiai apibrėžiant jo kompetencijas, kokios yra dabar, kurios pasiteisino, kurios tinka rinkėjams ir kurios, atėjus bet kuriai kitai valdžia, nebūtų kaitaliojamos“, – „Žinių radijui“ sakė J. Pinskus.

„Pateikimo metu konservatoriai pritarė, kad merai būtų tiesiogiai renkami be kompetencijų apibrėžimo, o savivaldybės teikiamam projektui, kad apibrėžiamos ir kompetencijos, buvo nepritarta“, – sakė politikas.

Tas susipriešinimas, kai Konstitucijos pataisai reikalingas 95 Seimo narių pritarimas, man jau kelia įtarimą, ar konservatoriai iš viso nori, kad merai būtų renkami tiesiogiai.

Tai, kad pateikimo stadiją pavasario sesijos metu įveikė tik vienas iš dviejų projektų, kuriais buvo siūloma keisti Konstituciją siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus, J. Pinskui pakankamas pagrindas kelti įtarimą, kad konservatoriai iš tiesų norį grįžti prie netiesioginių merų rinkimų. 

„Tas susipriešinimas, kai Konstitucijos pataisai reikalingas 95 Seimo narių pritarimas, man jau kelia įtarimą, ar konservatoriai iš viso nori, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Jie deklaruoja, kad nori, bet daro viską atvirkščiai. Šioje sesijoje bus labai rimtos diskusijos ir, manau kad aistros virs“, – sakė J. Pinskus.

ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime išsiskyrė Seimo narių nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, įtvirtinant tiesioginius merų rinkimus, tačiau Pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis.

Tačiau toks siūlymas opozicinėje LSDP iš karto iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo, todėl pastarieji į Seimo salę atnešė atskirą projektą, kuriame mero įgaliojimai būtų apibrėžti pagal jų siūlomą modelį.

Parlamento pirmininkės inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo Seimo salėje susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, vienas Seimo narys balsavo prieš ir dar du susilaikė.

Tuo metu LSDP frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą, daugiausiai valdančiųjų balsais buvo atmestas, 59 Seimo nariams balsavus „už“, dar 3 balsavus prieš ir 61 susilaikius.

Tai sukėlė opozicinių frakcijų politikų nepasitenkinimą. LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tuomet tvirtino, kad valdantieji sulaužė pažadą pateikimo stadijoje paremti abudu projektus ir diskusijas toliau tęsti komitetuose, todėl jis taip pat įspėjo Seimo pirmininkę, jog Pagrindinio šalies įstatymo keitimui reikiamų 94 balsų valdantieji gali ir nesurinkti.

Tačiau liepos viduryje opozicinių LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Regionų frakcijų ir Mišrios grupės nariai įregistravo patobulintas Konstitucijos pataisas, kuriomis sudaromos teisinės prielaidos tiesiogiai rinkti savivaldybių merus.

Naujuoju projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Kartu siūloma papildyti kitus Konstitucijos straipsnius, susijusius su savivaldybės mero instituto įvedimu.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą siūloma nustatyti, kad vienas savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas savivaldybės tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Šis tarybos narys būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje visų tos savivaldybės rinkėjų tiesiogiai.

Vienas iš patobulinto projekto iniciatorių E. Sabutis teigia, kad projektas patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir bus teikiamas svarstyti Seimui rudens sesijoje.