Apie planuojamus sesijos darbus ir parlamentarų laukiančius  iššūkius naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Jurgiu Razma, atsakingu už Seimo sesijos darbų programos ir Seimo posėdžių darbotvarkių rengimą.

– Kokie, jūsų vertinimu, būtų svarbiausi šios sesijos darbai?

– Pagal konstitucinį-teisinį reikšmingumą pirmiausiai išskirčiau tris Konstitucijos pataisų projektus: tiesioginių merų rinkimų įteisinimas; priesaiką sulaužiusio asmens teisių kandidatuoti grąžinimo termino nustatymas bei leidimas kandidatuoti į Seimą sulaukus 21 metų. Tęsime diskusijas dėl šių pataisų ir, žinoma, siekiamybė būtų jas priimti. Reikšmingas ir konstitucinis Referendumo įstatymas, nes iki šiol nėra įteisinta jokia referendumo organizavimą reglamentuojanti tvarka.

Rudens sesijoje visada labai svarbus valstybės bei savivaldybių biudžetų bei su juo susijusių įstatymų projektų priėmimas. Šį kartą juose atsispindės socialinės atskirties mažinimo kryptis: ir biudžetinių įstaigų darbuotojų (pirmiausia – mažiausius atlyginimus gaunančių) atlyginimų koeficientų didinimas, ir įtvirtintas didžiausias per visas kadencijas minimalios mėnesinės algos didinimas, ir bazinio dydžio, apsprendžiančio valstybės tarnautojų atlyginimus, didinimas, ir pensijų skaičiavimo ir indeksavimo formulės keitimas užtikrinant jos spartesnį augimą, ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas – ir tai dar nepilnas sąrašas socialinės krypties iniciatyvų.

– Pernai atėję į valdžią valdantieji turėjo imtis neatidėliotinų darbų. Tačiau tai jau trečioji šio Seimo sesija, todėl  norėčiau paklausti, ar joje atsiras  svarbias sistemines reformas įgyvendinančių projektų?

– Tikrai bus. Išskirčiau gydymo įstaigų tinklo esminę reformą, kuria nustatomi asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo ir teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo teikiant šias paslaugas principai ir kriterijai. Teisėtvarkos srityje svarstysime pakeitimus, susijusius su bausmių vykdymo sistemos ir probacijos vykdymo institucine pertvarka. Bus svarstomas Technologijų ir inovacijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma sudaryti sąlygas kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą. Priėmus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, numatoma sudaryti sąlygas stiprios mokslo politikos įgyvendinimo agentūros veiklai, kuri būtų atsakinga ne tik už̌ fundamentinių tyrimų skatinimą̨, bet ir mokslo programų̨, orientuotų į realius iššūkius, administravimą. Taip pat bus teikiami projektai, susiję su svarbiomis reformomis valstybės tarnybos, sporto srities finansavimo, viešųjų pirkimų ir kitose srityse.

– Jau kurį laiką kalbama apie valdančiųjų planuojamą mokesčių reformą. Ar rudens sesijoje tokie projektai iš Vyriausybės atkeliaus į Seimą? 

– Šioje Seimo sesijoje Vyriausybė jau planuoja pateikti dalį mokestinės sistemos reformos projektų. Pirmiausia tai įvairūs aplinkosauginių mokesčių keitimai, taip pat kai kurias nepagrįstas mokestines lengvatas naikinantys projektai. Bet tikrai neplanuojame jų skubotai priimti.

Esu Seime jau ne vieną kadenciją ir dabartinius valdančiųjų santykius su opozicinėmis frakcijomis vertinu kaip vienus iš geriausių ir konstruktyviausių.

Mokestiniai projektai ilgėliau svarstomi, aptariami su įvairiomis gyventojų grupėmis.  Tai tik rodo rimtą požiūrį.  

– Seimui planuojama  pateikti daug aistrų visuomenėje keliantį Partnerystės įstatymo projektą. Ar bus ir kitų projektų, galinčių įkaitinti politinių diskusijų temperatūrą?

– Greičiausiai tai bus projektai, kurių turinyje yra stiprus ideologinis „užtaisas“. Iš jų paminėčiau Vyriausybės teikiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektus, taip pat Žmogaus teisių komiteto numatomą teikti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą.

Manau, kad galime turėti santūrių vilčių, kad dalį tų projektų pavyks priimti tikintis, kad ir kai kurios opozicinės frakcijos nesirinks jų populistinio politikavimo taikiniu, o teiks dalykinius pasiūlymus, į kuriuos projektų iniciatoriai sieks maksimaliai atsižvelgti.

– Kaip, jūsų nuomone, šį politinį sezoną klostysis gana įtempti, sakyčiau,  dabartinių valdančiųjų santykiai su su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, kuris šią savaitę su Seimo valdybos nariais aptarė būsimus sesijos darbus?

– Nereiktų tų santykių vertinti pagal vieną kitą „kibirkščiuojantį“ valdančiųjų Seimo nario ar prezidento atstovų pasisakymą viešojoje erdvėje. Nuolat vyksta premjerės, atskirų ministrų dalykiniai susitikimai su prezidentu, Seimo komitetuose, komisijose aktyviai dalyvauja prezidento patarėjai. Jų teikiamos pastabos ir pasiūlymai geranoriškai išklausomos ir vertinamos. Manau, tai lemia, kad beveik nesulaukiame prezidento vetuotų įstatymų. Turime tik vienintelį atvejį – dėl valstybės kontroliuojamų įmonių pertvarkos projektų, kuriuos vetavęs prezidentas nori sustiprinti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimą. Neabejoju, kad Seime vieningai pritarsime prezidento pasiūlymams.

Nereiktų tų santykių vertinti pagal vieną kitą „kibirkščiuojantį“ valdančiųjų Seimo nario ar prezidento atstovų pasisakymą viešojoje erdvėje.

– Ne kartą deklaravote siekį sumažinti  Seime priimamų įstatymų projektų skaičių, nes  svarbu ne kiekybė, o kokybė. Bet sesijos darbų programoje vėl įspūdingas skaičius – net 430 projektų...  

– Tų skelbtų ketinimų neatsisakome. Galiu pasidžiaugti, kad per jau praėjusį kadencijos laikotarpį įstatymų priėmėme apie 20 procentų mažiau negu per atitinkamą laikotarpį prieš tai buvusiose kadencijose. Žymiai mažiau priėmėme įstatymų ypatingos skubos tvarka. Tą kryptį privalome išlaikyti. Tai, kad planuojama nemažai teikimų darbų programai, nereiškia, kad toks projektų skaičius bus priimtas. Priėmimų skaičių sumažinsime jungdami to paties įstatymo keitimo įvairias iniciatyvas, įskaitant ir opozicijos konstruktyvius pasiūlymus. Negailėsime laiko išsamioms diskusijoms dėl projektų, ekspertų išvadų analizei, ir tai turi lemti geresnę priimamų įstatymų kokybę.

– Kaip politikos senbuvio norėčiau paklausti, kaip klostosi šios kadencijos Seimo valdančiųjų santykiai su opozicinėmis frakcijomis, ar tuose santykiuose kas nors keisis atsiradus naujai Sauliaus Skvernelio suburtai  Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“?

– Esu Seime jau ne vieną kadenciją ir dabartinius valdančiųjų santykius su opozicinėmis frakcijomis vertinu kaip vienus iš geriausių ir konstruktyviausių. Žinoma, kadencijos pradžioje buvo tam tikrų įtampų formuojant Seimo vadovybę ar kartojant mums nenusisekusius balsavimus. Bet tokių klaidų ateityje nebedarysime, o opozicija, tikiuosi, įvertins mūsų geranorišką nusiteikimą palaikant jų prasmingas iniciatyvas. Suprantame, kad opozicija gali teikti ir populistinių pasiūlymų.

O „Valstiečių ir žaliųjų“ frakcijos skilimas bei naujos frakcijos atsiradimas naudingas opozicijos išsigryninime tiek mums, tiek, manau ir pačiai opozicijai. Situacija buvo dviprasmiška, kai opozicijos lyderis skelbdavo viena, o didžiausia, tą lyderį delegavusi, frakcija elgėsi priešingai. Tikiuosi rudens sesijoje konstruktyvaus darbo ne tik su valdančiosios koalicijos frakcijomis, bet ir su opozicinėmis. Ne tik skelbkime, bet ir vadovaukimės šūkiu „Lietuvos labui“.