NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

Tačiau per metus tik Nyderlandai dislokavo Lietuvoje sistemas „Patriot“, o politikai teigia toliau besiderantys su kitomis šalimis dėl tolesnio modelio įgyvendinimo.

„Nuogąstavome pačioje pradžioje, kad tai netaptų tokiu tik politinio dalyko rezutatu, ar atvyksta, ar neatvyksta pas mus sąjungininkai treniruotis“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Norėjome, kad tai būtų rutinizuota per karinį planavimą, per visą karinę biurokratiją, (...) kaip kad vyksta, pavyzdžiui, su oro policijos misija: na, nereikia prezidentui vykti po sostines ratas po rato ir prašyti, kad pas mus atvyktų naikintivai vykdyti patruliavimo funkcijos“, – pridūrė jis.

NATO oro policijos misija be pertraukų Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.

„Lygiai taip pat su oro gynybos modeliu norėtųsi, kad tai būtų normalus planavimo dalykas“, – sakė K. Budrys.

Antradienį Vašingtone prasidedant NATO viršūnių susitikimui, prezidento patarėjas sakė, kad iki jo buvo svarbu parodyti, jog per metus nuo sprendimo sukurti modelį jis su Nyderlandų pagalba yra pradėtas įgyvendinti.

„Žiūrint į ateitį mūsų pasiekimas būtų, kad tai būtų rutinos dalykas, o ne šventė kartą per metus“, – kalbėjo patarėjas.

NATO šalyse trūksta ilgojo nuotolio oro gynybos ginkluotės, be to, dalis jos tiekiama Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Patarėjas: G. Nausėda NATO susitikime žada kelti klausimus dėl Rusijos hibridinių atakų

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad į NATO viršūnių susitikimą išvykęs šalies vadovas jame kels klausimus dėl atsako į pastarojo meto Rusijos hibridines atakas.

Pasak jo, NATO turi reaguoti į išpuolius, kai surenkama įrodymų, kad už jų organizavimą atsakinga Maskva.

„Kalbės tikrai prezidentas apie tuos atvejus, kai turime aiškias atribucijas, tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

NATO prieš kelis mėnesius pasmerkė Rusijos vykdomą kenkėjišką veiklą Aljanso teritorijoje, prieš kurį laiką Lenkija sulaikė keliolika asmenų, organizavusių įvairius sabotažo aktus, tarp jų, įtariama, prekybos centro „Ikea“ padegimą Vilniuje.

Be to, Lietuvoje kovą buvo užpultas žinomas Rusijos opozicionierius Leonidas Volkovas. Šią ataką regiono šalys taip pat vertina kaip užsakytą Rusijos specialiųjų tarnybų.

Pasak K. Budrio, NATO šalys turėtų nusimatyti galimus atsako scenarijus į tokio pobūdžio išpuolius.

„NATO nesiims simetrinių priemonių. Tai jeigu pas mus vienas ar kitas agentas atlieka kažkokį kinetinį veiksmą, išteplioja mums brangų paminklą ar supleškina prekybos centrą, nebus taip, kad NATO darys tokius pačius veiksmus, kad būtų simetrinė priemonė“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Jo teigimu, atsako priemonėmis galėtų būti, pavyzdžiui, sankcijos arba kokių nors pajėgumų dislokavimas.

„Sąlyga tam turėtų būti politinis sutarimas visų, kad tai nėra įprasta situacija ir kad tai nėra situacija, su kuria Aljansas gali susitaikyti nieko papildomai nedarydamas ir sakyti, kad čia Rusija šiek tiek pakoregavo savo hibridinę strategiją ir dabar perėjo į kažkokį kitą lygį, o mes ir toliau išlaikysime rimtį ir ramybę. Ne, to būti negali“, – sakė K. Budrys.

NATO viršūnių susitikimas Vašingtone prasideda antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio.