Priminė, kas jau buvo skelbta

P. Urbšys praėjusią savaitę teigė, kad, kalbėdamas apie galimas D. Petrošiaus šeimos sąsajas su prieštaringai vertinamu Tauragės verslininku A. Pukeliu pravarde Švinius, tik įvardinęs „visiems žinomus faktus“.

„Aš įvardinau visiems žinomus faktus, kad 2008 m. po Šviniaus konflikto tuometinis Tauragės vicemeras turėjo atsisveikinti su savo vieta, ir į jo vietą klestelėjo D. Petrošiaus tėvas Pranas Petrošius. Kitas faktas, kad D. Petrošius su Broniumi Pauža, kaip Seimo nariai, buvo iniciatoriai įstatymo projekto, kuriuo buvo suinteresuotas su Šviniumi siejamas teisininkas.  Faktas, kad D.Petrošius yra įklimpęs į abejotiną sandėrį dėl sklypų, kur žmonės jaučiasi apgauti, irgi buvo minėtas anksčiau. Todėl aš nelabai suprantu, kodėl jis jaučiasi apšmeižtas“, – svarstė P. Urbšys.

P. Urbšys teigė nebijąs su D.Petrošium susitikti teisme, nes kalbėjo tik apie tai, kas jau buvo žinoma. Esą praėjusios kadencijos Seimo posėdyje jis yra kalbėjęs apie buvusio kolegos galimus ryšius su A. Pukeliu (Šviniumi).

Bando vadovautis konservatorių principais?

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas, vertindamas D. Petrošiaus ir P. Urbšio konfliktą, pastebėjo, kad panašiai su neįtinkančiais asmenimis elgiasi konservatoriai: „Jie „valstiečiams“ buvo pateikę reikalavimus, kad juos patikrintų specialiosios tarnybos, tai dabar pastarieji kelia tokius pačius reikalavimus savo koalicijos partneriams. Manau, kad, jeigu D. Petrošius nebūtų atsiėmęs savo kandidatūros į ministro postą, būtų tapęs ministru, nes S. Skvernelis, atrodo, sakė jam, kad nekreiptų dėmesio į P. Urbšio pareiškimus.“

A.Paulauskas taip pat teigė manąs, kad specialiosios tarnybos nėra pateikusios šalies vadovams jokių pažymų apie D. Petrošių, o bandymas jas įtraukti į politiką esąs netoleruotinas.

„Visi galvoja, kad politikus kompromituojanti informacija ar kažkokios paslaptingos pažymos plaukia iš specialiųjų tarnybų, ir tai yra labai blogai. Tokie dalykai jau formuoja politinę kultūrą ir diskredituoja specialiąsias tarnybas. Tam kelią užkirsti gali tik aukšti valstybės vadovai“, – įsitikinęs A. Paulauskas.

Policinė valstybė

„Kai dėl vidinių ir asmeninių politinių karų aukojami perspektyvūs jauni žmonės, tai kenkia ir partijoms, ir tiems žmonėms. Manau, kad politikai turėtų galvoti, ką kalba“, – tvirtino Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius.

Jis įsitikinęs, kad J. Pagojus tapo partinių ambicijų auka, o D. Petrošius nepanoro įrodinėti, kad nėra dramblys, ir pasitraukė pats.

V. Nekrošius taip pat teigė manąs, kad šalies specialiosios tarnybos turi per daug galių, o šalies vadovai neretai vadovaujasi apkalbomis ir pažymomis, kurios surašomos pagal principą „kažkas kažką matė ar kažkas kažką pasakė“ be jokių įrodymų:

„Anksčiau dar buvo manipuliuojama kažkokiomis pažymomis, o dabar jau pakanka tiesiog kalbų. Kita vertus – kas yra specialiųjų tarnybų pažyma? Tai – gandų lygiu surašyta nepatikrinta informacija. Ir ji neretai nulemia žmonių karjerą ar tolimesnį gyvenimą. Kur mes einame? Labai panašu, kad tampame policine valstybe“,– nevengė aštrių žodžių žinomas teisininkas.