„Oficialiai praeitą savaitę JAV gynybos departamentas informavo šalis, kad nuo kitų finansinių metų šita eilutė bus nunulinta visoms Europos šalims“, – žurnalistams penktadienį sakė ministerijos atstovas.

„Oficialiai raštu ant popieriaus to nėra. Tai yra pokalbiai, tai yra tam tikra informacija ir tam tikri pareiškimai, bet mes matome bendrą paveikslą“, – pridūrė jis.

Taip V. Urbelis kalbėjo amerikiečių žiniasklaidai skelbiant, kad JAV planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigus gaudavo ir Baltijos šalys.

„JAV finansiniai metai prasideda spalio 1-ą dieną, vadinasi mes kalbame apie kitus finansinius metus, kurie prasideda nuo šių metų spalio 1-os dienos. JAV gynybos asignavimų įstatymas dar nėra patvirtintas, tai nėra jokių pinigų, tiesiog yra administracijos siūlymai, kas ten turėtų būti. Tai dėl to sakau, reikia palaukti, nes reikia mums įvertinti ir kas bus kitų metų biudžete, nes mes dar to skaičiaus neturime“, – aiškino V. Urbelis.

KAM atstovas patikino, jog planai nutraukti finansavimą jokiu būdų nepaveiks Lietuvoje dislokuotų apie 1 tūkst. JAV karių buvimo.

JAV yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri taip remia užsienio šalis. Pagal programą yra išskiriama tam tikra pinigų suma, už kurią galima pirkti tos šalies gaminamą įrangą, naudotis kursais, atsinaujinti tam tikrą programinę įrangą.

Pasak V. Urbelio, kiekvienais metais iš JAV specialios programos skiriama suma skiriasi.

„Vidutiniškai pagal 333 programą paramos dydis būdavo 70 mln. JAV dolerių (apie 60 mln. eurų)“, – kalbėjo jis.

Krašto apsaugos ministerijos politikos direktoriaus teigimu, didieji pirkimai yra finansuojami iš biudžeto. JAV paramos lėšos naudojamos padengi daliai – maždaug 10 proc. – kitų įsigijimų.

Pasak V. Urbelio, dalis pirkimų – suplanuoti iš anksto, todėl dalį jų teks peržiūrėti.

„Tai gali būti programinė įranga, tam tikri kursai, detalės, amunicija, tai nėra tai, kad kažkoks vienas didelis pirkimas. (...) Darysime įvertinimą, nes yra tam tikri dalykai, tam tikros kategorijos, kur gali turėti įtakos, bet tai bus nedidieji pirkimai, tai gali būt tam tikros mažesnės programos“, – apie galimą poveikį kalbėjo jis.

Lietuva JAV paramą iš minėtos programos iš esmės gauna per Baltijos saugumo iniciatyvą, veikiančią nuo 2020-ųjų. Per ją JAV Gynybos departamentas remia trijų Baltijos valstybių gynybos pajėgumų ir suderinamumo plėtojimą.

Vis tik Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl finansavimo dar turės priimti JAV Kongresas.

„Tai daugiau kalbos ir gandai šitame etape, bet jeigu toks sprendimas ir būtų, tai matytume, kaip bendrą JAV poziciją, kad Europa turi daugiau prisiimti atsakomybės“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė.

Prezidento patarėjas: svarbiausia – išlaikyti JAV karius

Lietuva žino apie Vašingtono planus mažinti karinę paramą Baltijos šalims, tačiau svarbiausia išlaikyti JAV karius Lietuvoje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

„Mes apie tai žinojome (apie planus mažinti paramą – BNS), bet tai yra klausimas JAV vidaus politikoje, tai yra diskusija tarp Pentagono ir Kongreso dėl tos programos veikimo“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė patarėjas.

Anot jo, Lietuva labai norėtų, kad JAV programa „Baltijos šalių saugumo iniciatyva“ būtų tęsiama, nes ji naudinga Lietuvos, Latvijos, Estijos krašto apsaugos vystymui.

„Žiūrėsime, kaip viskas atrodys pabaigoje. Kongresas yra nusiteikęs gana ryžtingai, bet turėtume suprasti, kad mums šiandien svarbiausia, prioritetas yra Amerikos karių išlaikymas, todėl koncentruojamės ties tuo“, – tvirtino patarėjas.