I. Ruginienė: pirmiausia peržiūrėčiau antrąją pensijų pakopą

Į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą siūloma buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad pirmieji darbai būtų antros pensijų pakopos peržiūra ir su pensininkų gerove susijusios problemos.

„Mano numatyti pirmieji darbai – noriu susitikti su visomis institucijomis, su vadovais, pamatyti, kuriam taške jie yra, galbūt imtis naujų projektų. Tai vienas jų tikrai bus antros pensijų pakopos peržiūra, ką Konstitucinis Teismas nustatė ir liepė padaryti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė.

„Kitas dalykas neabejotinai – mūsų senjorai turi gyventi geriau ir tai reiškia, kad reikia galvoti apie pensijų indeksavimą spartesnį, formules peržiūrėti“, – pridūrė ji. 

Ji taip pat pabrėžė, kad darbų sąrašas yra didžiulis, o jų planą ji jau pradėjusi rašyti.

„Sričių yra begalės. Tai lygiai taip pat, kaip ir Darbo inspekcijos stiprinimas, Darbo kodekso peržiūra ir stiprinimas socialinių partnerių – profesinių sąjungų, socialinio dialogo stiprinimas tarp darbdavių ir profesinių sąjungų Trišalėje taryboje. Ta darbotvarkė yra labai didelė ir jeigu mes apie kiekvieną punktą kalbėtume, tai iki rytojaus ryto neišsiskirtume“, – aiškino I. Ruginienė.

„Lygiai taip pat ir neįgaliųjų teisės – reikia peržiūrėti daug dalykų ir šiai dienai tikrai labai karštas periodas, iki kitos savaitės reikia pasėdėti prie programos rašymo ir tam tikri dalykai jau paaiškės kitą savaitę“, – teigė ji.

I. Ruginienė pridūrė, kad nė viena sritis nebus nuskriausta.

„Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad nė viena grupė tikrai nebus nuskriausta, nes esu girdėjusi nemažai tokių povandeninių kalbų, kad lyg aš daugiau darbo teisės esu specialistė, bet neįgalieji, socialinės paslaugos, vaiko teisių apsauga, tos sritys galėtų būti labiau nuskriaustos, tai tikrai ne. Prioritetas teikiamas bus tikrai visiems“, – tikino I. Ruginienė.

Prioritetas teikiamas bus tikrai visiems.

L. Savickas tapęs ministru žada dėmesį valstybei svarbiems investicijų projektams

Kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus įvardijamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas sako, jog naujame poste pirmiausia imtųsi prižiūrėti didelius investicijų projektus taip išsaugant valstybei svarbias investicijas, pavyzdžiui, „Teltonikos“ elektronikos ir puslaidininkių gamyklų parką.

Jis žada peržiūrėti ir kitus didelius investicinius projektus.

„Matome, kad jei Vyriausybė ir galiojantys įstatymai net ir pačius didžiausius ir svarbiausius investuotojus sugeba įvaryti į tokią sudėtingą situaciją, kad tik viešai paskelbus apie galimą investicijų stabdymą (...) suskumbama ieškoti sprendimų, kaip gelbėti projektą, akivaizdu, jog turime didžiulių bėdų tiek politinės vadybos prasme, tiek iš esmės teisės aktų sužiūrėjimo prasme“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Savickas.

„Vienas svarbiausių uždavinių, be abejo, bus orientuotas į tai, kad Lietuva neturi sau prabangos leisti nesužiūrėti. Turime padaryti viską, kas įmanoma“, – kalbėjo demokratas.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys neseniai pareiškė dėl biurokratinių trikdžių stabdantis Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas, su institucijoms nesugebant suderinti elektros teikimo ir per ilgai užsitęsus žemės sklypų paskirties keitimui į pramoninę.

Pasak L. Savicko, tokios apimties investiciniai projektai turi turėti „atvejo vadybininką“ su „aiškia politine valia“ išsaugoti investicijas.

Be to, jo teigimu, turėtų būti peržiūrimi visi jau pradėti investicijų projektai: „Nelaukiant, kol vėl iškils į viešumą kažkokios problemos.“

Būsimas premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį viešai pasiūlė „Vardan Lietuvos“ keltą L. Savicką kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

L. Savickas tikino esąs pasiruošęs kalbėtis su prezidentu.

„Esu pasiruošęs ateiti ir kalbėtis, ieškoti pačių aktualiausių sprendimų toms problemoms, kurios bus bendros. Girdime iš prezidento aiškias užduotis ekonomikos srityje, taip pat girdėjome iš premjero aiškias užduotis ir prioritetą ekonominiams uždaviniams. Akivaizdu, kad darbų yra daug, tikrai netrūks apie ką pakalbėti“, – kalbėjo politikas.

N. Cesiulis dėl vadovavimo Vidaus reikalų ministerijai ketina apsispręsti per savaitgalį

Į vidaus reikalų ministrus būsimajam premjerui G. Paluckui siūlant Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio kandidatūrą, šis sprendimą žada per savaitgalį.

„Aš sprendimo dar nesu priėmęs. Kol nebuvo premjero, kol nebuvo sudarytos daugumos, kol dar nebuvo daug dalykų, tik vakar turėjau tokį neformalų pokalbį“, – BNS ketvirtadienį sakė socialdemokratas.

Jo kandidatūrą į vidaus reikalų ministrus G. Paluckas pasiūlė susitikęs su prezidentu G. Nausėda.

Pasak N. Cesiulio, iki tol būsimasis premjeras „šiek tiek informavo apie galimybes“ vadovauti ministerijai.

„Kol kas tai yra tik siūlymai ir mano apsisprendimas, ar priimti šį siūlymą, ar ne. Prašiau, kad po savaitgalio priimsiu sprendimą“, – kalbėjo politikas.

N. Cesiulis Alytaus mero pareigas eina nuo 2019-ųjų. Jis labiausiai išgarsėjo per „Ekologistikos“ teritorijoje kilusį panaudotų padangų gaisrą.

Galimas susisiekimo ministras E. Sabutis: svarbiausia – tvarus kelių finansavimas

Į susisiekimo ministrus siūlomas socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad pagrindinis jo, kaip ministro, rūpesnis būtų didesnis tvarus kelių finansavimas.

„Pats pagrindinis klausimas yra tvarus kelių finansavimas – (...) naujų projektų, esamų projektų, lygiai taip pat griūnančių tiltų ir panašiai. Nes bandant aiškintis, kaip yra finansuojami keliai, kaip galų gale lieka keliams tiek, kiek lieka, susidaro įspūdis, kad visada yra svarbesnių sričių, kurias reikia labiau finansuoti negu kelius ir tada, kas lieka, lieka keliams“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė parlamentaras E. Sabutis.

Anot jo, Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti kelių finansavimo fondą.

„Geras pavyzdys, apie kurį ir žiniasklaidoje ne kartą buvo minėta, tai yra Lenkijos pavyzdys, kai yra sukuriamas fondas su tvariomis pajamomis. Tokį fondą (...) – niekas kitas neįlįs ir nepasinaudos juo. Jis yra skirtas būtent kelių infrastruktūros finansavimui ir plėtrai“, – sakė E. Sabutis.

Jis taip pat pridūrė, kad vadovauti šiai ministerijai jam būtų iššūkis.

„Mano giliu įsitikinimu, nebuvo niekada maloni šita ministerija, galbūt kai buvo ramūs laikai ir buvo kitos problemos, tai galbūt kitaip mąstė politikai, tačiau šiuo atveju (...) galimybė jai vadovauti ir kuruoti būtent kelių infrastruktūros sritis, kitas susisiekimo sritis, aš žiūriu į tai kaip į iššūkį. Tai yra iššūkis, kurį tinkamai priėmus, su juo gali susitvarkyti. Arba atvirkščiai“, – aiškino E. Sabutis.

Ketvirtadienį premjeru paskirtas G. Paluckas spalio pradžioje teigė, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams.

Kandenciją baigusio Seimo Ekonomikos komitetas spalį siūlė numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, tačiau nepateikė šaltinių, o Lietuvos savivaldybių asociacija prašė papildomai keliams numatyti 719 mln. eurų.

Dabar 2025 metų biudžeto projekte keliams numatoma skirti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), tačiau projektas dar bus tikslinamas naujosios Vyriausybės.

Kandidatė į gynybos ministres D. Šakalienė prioritetu mato vokiečių brigadą, finansavimą

Į krašto apsaugos ministres siūloma socialdemokratė Dovilė Šakalienė tarp prioritetinių darbų įvardina Vokietijos brigados priėmimą, finansavimo gynybai didinimą, ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, diviziją.

Plačiau planuojamus darbus politikė žada pristatyti penktadienį, susitikusi su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Socialdemokratų programa atspindi tai, kokie prioritetai mums yra svarbūs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Vokietijos brigada, kaip ypatingai svarbus dalykas, finansavimo gynybai didinimas, mūsų pačių ginkluotųjų pajėgų stiprinimas, nacionalinė divizija, (...) kolektyvinės gynybos stiprinimas, tarptautinio bendradarbiavimo, gynybos pramonė, (...) bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija dėl civilinės gynybos, kitais klausimais“, – kalbėjo politikė.

Kalbėdama apie prioritetines sritis, D. Šakalienė akcentavo G. Nausėdos pozicijos svarbą šiais klausimais.

„Prezidento, kaip vyriausio ginkluotųjų pajėgų vado, pozicija ir jo matymas man yra labai svarbus. Ir tada matyt žiūrėsime rytoj kokia yra ta bendra mūsų pozicija“, – teigė ji.

R. Popovienės prioritetai – mokytojų atlyginimų didinimas, įsiklausymas į bendruomenes

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą socialdemokratė Raminta Popovienė sako, kad tarp prioritetinių darbų mato mokytojų atlyginimų didinimą, įsiklausymą į bendruomenių rūpesčius.

„Patys pirmieji prioritetiniai darbai, tie, kurie numatyti ir nacionaliniame partijų susitarime, tai ir mokytojų atlyginimų didinimas, ir tie darbai, kurie yra pradėti, bet juose yra problemos (...) – mokymo priemonių trūkumas, mokyklų tinklo klausimai“, – žurnalistams Seime sakė R. Popovienė.

„Pati pasiruošusi esu dirbti, kad Lietuvos moksleiviams ir mokytojams būtų geriau“, – pridūrė ji.

R. Popovienės teigimu, švietimo srityje yra „nemažai problemų“, o jų sprendimo būdai turi kilti iš pačios švietimo bendruomenės.

„Pirmiausia, reikėtų bendro dialogo, sutarimo, išklausymo, kas šiandien labiausiai rūpi švietimo bendruomenei. Visada akcentuoju, kad tie sprendimai, reformos neturi eiti iš viršaus, jos turi eiti iš apačios dialogo būdu – kalbėsime ir ieškosime sprendimų kartu“, – kalbėjo socialdemokratė.

Kalbėdama apie ministerijos kuruojamą sporto sritį, R. Popovienė akcentavo fizinio aktyvumo svarbą.

„Prioritetas yra fizinis aktyvumas, turime daug dėmesio skirti prevencijai ir sveikatinimui. Aš manau, kad gilinsimės, kalbėsime, yra daug bendruomenių, federacijų, asociacijų, visos turime kartu rasti tuo sprendimus, kurie jiems labiausiai rūpi“, – teigė ji.