Piktybiškai neteikia ataskaitų

Oficialiai V.Titovas nurodo turintis vienintelį pajamų šaltinį – savo paties įkurtą įmonę "Prūsijos centras".

Teigiama, jog ši įmonė užsiima vizų išdavimu į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją, teikia dokumentų tvarkymo bei draudimo paslaugas.

Tinklalapyje "Rekvizitai.lt" nurodoma, kad įmonėje dirba du žmonės.

"Taip, tai – aš ir mano žmona", – neslėpė V.Titovas.

Šio tinklalapio duomenimis, įmonės "Prūsijos centras" 2011 ir 2012-aisiais apyvarta buvo 5 tūkst. eurų, o 2013 ir 2014 metais ji šoktelėjo iki 10 tūkst. eurų.

Tačiau ar šie duomenys yra tikslūs? To nežino net valstybės įmonė Registrų centras.

Registrų centras šių metų liepos 2-ąją šią įmonę įtraukė į tris ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikiančių įmonių sąrašą.

"Aš nežinau, kodėl taip nutiko, mes teikiame visas deklaracijas, reikės klausti buhalterės", – dūsavo V.Titovas.

Augina bulves ir vištas

Toliau žvalgantis po šio politiko turimus turtus, kyla klausimų, kaip du vaikus auginantis V.Titovas, negaudamas net minimalios algos, sugeba dalyti paskolas ir mokėti skolas?

Kodėl kyla klausimų, jog gyvenu ne pagal pajamas?

"Turiu žemės, auginu bulves ir vištas. Ne, kiaušinių nepardavinėju turguje. Kodėl kyla klausimų, jog gyvenu ne pagal pajamas? Tai yra neteisingi klausimai", – tikino V.Titovas, tiesa, visai neseniai socialiniame tinkle pasigyręs kopinėjantis savo avilių medų.

Politiko valdomas nekilnojamasis turtas, pasak Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015-aisiais pateiktus duomenis, iki euro įvedimo buvo vertas 150 tūkst. litų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai tais pačiais metais deklaruota, jog V.Titovo nekilnojamasis turtas jau vertas 228,5 tūkst. litų. Bent taip jau deklaravo pats tarybos narys.

Tais metais V.Titovas deklaravo gavęs 6 979 litus ir  44 centus pajamų. Valstybei šis politikas per metus deklaravo sumokėjęs 111 litų pajamų mokesčio.

Išeitų, jog per mėnesį V.Titovas tuo metu gaudavo 581 litą pajamų.

Politiko nekilnojamojo turto vertė skirtingoms tarnyboms teikiamose deklaracijose skiriasi. Vienose V.Titovas – turtingesnis, kitose – jo turtas kuklesnis.

Vėliausiai, tai yra 2018 m. gegužės 5 d., VMI pateiktoje deklaracijoje nurodyta, jog V.Titovo nekilnojamasis turtas vertas 43,4 tūkst. eurų.

Pats skolina ir skolinasi?

Antrą šeimą sukūręs vyras pripažino, jog šis aptarinėjamas jo nekilnojamasis turtas viso labo yra iš giminaičio gautas butas, kurį V.Titovas įgijo pasirašęs su juo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Pasikapsčius po daugiau nei dešimties metų senumo V.Titovo pateiktus finansinius duomenis, matyti, jog jis vis dėlto 2006 m. kreipėsi į "Hansabanką" (šiuo metu "Swedbank") dėl paskolos.

Tuomet jis deklaravo gavęs 60,2 tūkst. litų banko paskolą.

Tačiau tuo pat metu vyras pats suteikia 30 tūkst. litų kreditą, nors oficialių piniginių santaupų jis nurodo tuo tarpu teturėjęs vos šiek tiek daugiau nei du tūkstančius litų.

Aiškėja, jog V.Titovas suteikė paskolą savo paties įkurtai įmonei "Prūsijos centras".

32 tūkst. litų įnašas – mįslė

Ankstesnėse, pavyzdžiui, 2013-aisiais teiktose deklaracijoje parašyta, jog V.Titovas vis dėlto moka įsiskolinimus, – nurodo pasiskolinęs ir negrąžinęs 37 286 litų, tačiau tais pačiais metais  jis jau teigia paskolinęs ne 30 tūkst. litų, o jau 35 tūkst. litų.

2014 m. V.Titovas lyg ir atgauna skolą, nors kažkas jam dar lieka skolingas 6,5 tūkst. litų.

O štai į vieną kredito įstaigą V.Titovas įnešė 32 824 litus. Tačiau jo paties skola neišnyko ir tebesudarė 32 915 litų.

Pastarojoje už 2017-uosius teiktoje deklaracijoje pažymėta, kad kredito įstaigoje klaipėdietis turi 9,3 tūkst. eurų, o skola sudaro 5 481 eurą.

Pasididino algą?

2016 m. V.Titovo teiktoje deklaracijoje pažymėta, jog politikas per metus gavo 4 097 eurus ir 16 centų pajamų.

Padalijus šią sumą iš dvylikos mėnesių, išeitų, jog V.Titovas pragyvena gaudamas 341 euro algą.

Kaip pavyksta politikui iš tokio kuklaus atlyginimo išgyventi, auginti dvi atžalas ir dar grąžinti nemenkas skolas?

Tikslių atsakymų į šį klausimą nepavyko gauti.

Paklaustas, kiek gauna algos, V.Titovas ėmė išsisukinėti.

"Čia slapta informacija", – pareiškė Rusų sąjungos atstovas.

Priminus, jog jis yra viešas asmuo, V.Titovas numykė, jog šiuo metu esą jis iki mokesčių gauna 750 eurų.

Preliminariais skaičiavimais, V.Titovui kas mėnesį tektų 585 eurai į rankas.

Net jei politikas ir iš tiesų nuo šiol gauna tokį atlyginimą, sudėtinga suprasti, kaip, gaudamas itin minimalias pajamas, sugebėjo įgyti ne tik arti 3 tūkst. eurų vertės savo įmonės akcijų, bet ir kredito įstaigoje laikyti 9,3 tūkst. eurų sumą.

Į klausimus, kam ir kodėl skolinosi pinigus ir kokius pinigus saugo kredito įstaigoje, V.Titovas nenorėjo gilintis.

"Minimumą" gaudavau. Po truputėlį grąžiname. Aš šiaip pinigus skolinau savo įmonei, kad padidinčiau apyvartą. Įmonė man atidavė šią skolą. Reikia žiūrėti popierius, nežinau, kas ten parašyta. Oi, čia tokie klausimai. Buvau bankui skolingas, moku po truputį. Bet aš daugiau nieko neatsimenu", – aiškino V.Titovas.

Esminio klausimo, kaip, uždirbant minimalų atlyginimą ar net mažiau, galima gauti banko kreditą ir kokiu būdu jį reikia išmokėti, V.Titovas aiškino nesupratęs.

Paklaustas, ar gali taip būti, jog tarybos narys vis dėlto gyvena ne pagal pajamas, V.Titovas pritilo ilgai pauzei.

"Nelabai supratau aš klausimo. Iš atlyginimo. Gaunu pajamas. Kaip neįmanoma grąžinti paskolos? Išeina, kad įmanoma", – aiškino V.Titovas.

Biznis – vizos į Rusiją

V.Titovui patikinus, jog kitų pajamų, nei gaunamų iš jo įmonės "Prūsijos centras", jis neturi, tampa įdomu, kuo tiksliai užsiima jo įmonė.

Tinklalapis "Rekvizitai.lt" teigia, jog įmonės apyvarta svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

"Kiek pelno gaunu? Reikia žiūrėti, kiek. Ką aš galiu pasakyti?" – vis išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo politikas.

V.Titovas aiškino, jog tarpininkauja išduodant vizas į Rusiją ir Baltarusiją.

"Turistinė įmonė, tvarkome dokumentus. Draudimą darau", – paaiškino politikas.

Paklaustas, kiek turistų grupių jam per metus pavyksta išsiųsti į Rusiją ir Baltarusiją, politikas nedetalizavo.

"Aš forminu vizas. Kodėl to negalima padaryti konsulate? Reikia iškvietimą turėti, tai gali padaryti tik įmonė. Aš daugiau nieko negaliu pasakyti", – apie savo pajamas pokalbį baigė V.Titovas.

Į biudžetą – grašiai

Dienraštis pasidomėjo, kiek, taip stropiai taupydamas ir dirbdamas savo įmonėje "Prūsijos centras", V.Titovas yra sumokėjęs mokesčių valstybei?

Paaiškėjo, jog pernai politikas mokesčių valstybei nemokėjo ne cento.

Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje skelbiama, jog įmonė "Prūsijos centras" šiemet į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 489 eurų mokesčių sumą.

2017 m. mokėjimai iš viso nevyko, o 2016 m. sumokėta 328 eurų suma.

2015 m. buvo atseikėti 424 eurai.

PVM Lietuvai nemoka

Kodėl V.Titovo įmonės veikla šalies biudžetui neduoda apčiuopiamos naudos?

VMI išaiškino taip: jei įmonė perka turizmo paslaugas iš vienų asmenų ir jas savo vardu perparduoda kitiems asmenims, tai ji tokias paslaugas turi apmokestinti PVM nuo maržos. Kai perparduodamos turizmo paslaugos, suteiktos už ES teritorijos ribų, taikomas 0 proc. PVM tarifas, kitais atvejais – standartinis (21 proc.) PVM tarifas.

Pats V.Titovas dienraščiui nedetalizavo savo įmonės veiklos, akcentavo tik tarpininkavimo paslaugą gaunant Rusijos ir Baltarusijos vizas, draudimo paslaugą.

Aiškėja, jog jei įmonė perparduoda gyventojui (neapmokestinamajam asmeniui) kelias turizmo paslaugas, suteiktas Rusijoje, ir tarpininkauja (įskaitant dokumentų parengimą) dėl Rusijos vizos, tai turizmo paslaugas ji turi apmokestinti PVM nuo maržos, taikydama 0 proc. PVM tarifą, ir neturi skaičiuoti PVM nuo tarpininkavimo paslaugų, kadangi pagal PVM įstatymo nuostatas tokios paslaugos nelaikomos suteiktomis Lietuvoje.

VMI yra išaiškinusi, kad pagrindinės paslaugos, dėl kurios gavimo tarpininkaujama, suteikimo vieta laikoma ne Lietuva, o trečioji valstybė.

V.Titovo įmonės atveju – Rusija ir Baltarusija.

Nostalgija sovietų laikams

Dienraštis "Klaipėda" V.Titovui turėjo ir daugiau klausimų.

Dar 2010-aisiais Klaipėdos tarybos narys nusifilmavo sovietinius laikus imituojančiame klipe, kuris kelia įvairių minčių.

Siužete, kurį V.Titovas vadina meniniu filmu, jis vaidina ryšėdamas pionierišką kaklaskarę. Siužetas pradedamas garso takeliu, kur skamba Sovietų Sąjungos laikų hitai, baladė "Kur prasideda tėvynė".

V.Titovas vaizdo klipo sumanytojų yra įkurdinamas sovietine simbolika apipavidalintame kambaryje. Ant sienų kabo Sovietų Sąjungos vėliavos, apstu sovietinio režimo vedlių atvaizdų, o pats V.Titovas skaito partinį laikraštį "Pravda" su 18-ojo Komunistų partijos suvažiavimo pranešimu.

Vėliau siužete pasirodo jaunutė aktorė, kuri esą įveda meilės liniją. Už kadro pasigirsta legendinių sovietinių laikų filmų garso takeliai.

Vėliau V.Titovas įsijaučia į gyventojų atstovo vaidmenį, dėl daugiabutyje trūkusių vamzdžių kreipiasi į kitą aktorę, vaidinančią butų ūkio valdybos viršininkę.

Aš ne "režisiorius", aš "aktiorius.

V.Titovas tuo metu vaidina duodantis viršininkei kyšį – alkoholio butelį, susuktą į "Pravdos" laikraštį.

Pats "aktorius" visą šį vaizdo siužetą vadina menu ir aiškina, jog šiuo atveju jam negaliotų dar 2008 m. įsigaliojęs sovietinės simbolikos draudimas.

"Aš ne "režisiorius", aš "aktiorius", – patikino V.Titovas.

Ginti stojo M.Zacharova

Klaipėdos miesto tarybos narys Vygantas Vareikis, išgirdęs klausimą, ką jis mano apie V.Titovo pajamų minkles, rėžė savą vertinimą.

Nuo šiol tai – europinio lygio politikas.

"Tai, kad jis filmuojasi juoką keliančiuose siužetuose, yra smulkmena, o štai iš ko jis gyvena – esminis klausimas. Juk akivaizdus yra V.Titovo partijos ryšys su Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną palaikančia partija "Vieningoji Rusija". V.Titovui dabar joks Klaipėdos meras neprilygtų, nuo šiol tai – europinio lygio politikas. Jį stojo ginti net Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marina Zacharova", – pastebėjo V.Vareikis.

V.Vareikis tikino, jog prieš gerą dešimtmetį Rusijoje buvo įsteigtas politechnologo Viačeslavo Nikonovo vadovaujamas fondas "Ruskij mir" ("Rusų pasaulis"), kurio vienas tikslų – rusų kalbos ir kultūros sklaida užsienyje.

"Kaip atšaka atsirado "Baltijskij mir", kuris buvo skirtas rusakalbiams Baltijos šalyse. "Baltijskij mir" centras – Klaipėda. Jų tikslas yra labai aiškus – stiprinti rusų kalbą, esą ginti rusakalbių teises, rusų kultūrą, neleisti uždarinėti rusų mokyklų", – aiškino V.Vareikis.

Valdžios nepaims?

Todėl, pasak V.Vareikio, neturėtų kelti nuostabos Pergalės dienos šlovinimas.

"Atvirai buvo pasisakyta ir dėl "Nord Stream" rėmimo. Galime prisiminti, kokią poziciją užėmė kai kurios rusų partijos balsuojant dėl suskystintų dujų terminalo. Buvo susilaikyta. Aš nenoriu atvirai nieko kaltinti, tačiau kyla minčių, jog kai kurios partijos yra maitinamos", – nuomonę išsakė V.Vareikis.

Jis samprotavo, jog atvirai, pavyzdžiui, per projektinę veiklą, kažin ar būtų griebtasi injekcijų darymo.

"Tai būtų per daug matoma. Tačiau apstu viešųjų įstaigų, per kurias tokios injekcijos galimos. Ir tai būtų sunku atsekti. Kalbu hipotetiškai, bet, pavyzdžiui, su kuo nors sudarai autoriaus sutartį dėl politinių konsultacijų ar verslo vadybos ir t. t. Vienas fizinis asmuo sudaro sutartį su kitu fiziniu asmeniu ir sumoka jam 15 tūkst. eurų. Sudarai keturias sutartis per metus ir gali gyventi. Teisingai? Ir viskas legalu", – samprotavo V.Vareikis.

Paaiškinus, jog pats V.Titovas deklaruoja iki šiol gaudavęs itin mažą algą, o pastaruoju metu esą iki mokesčių gauna 750 eurų atlygį, V.Vareikis nenurimo.

"Skolos yra? O kas jas moka? Žinoma, kad čia kažkas neaišku. Atidirbti juk reikia. Gink, Dieve, ne visi rusakalbiai, bet dalis jų iš tiesų yra "penktoji kolona" ir veikia Kremliaus labui", – nuomonę rėžė V.Vareikis.

Jis pripažino, jog apkaltos procesas V.Titovui tik suteikė šiam kankinio aureolę, tačiau itin didelės sėkmės jo bendraminčiams savivaldos rinkimuose nebūtų galima prognozuoti.

"Aš nemanau, jog jie paimtų valdžią. Manyčiau, jog net Rusų sąjungai surinkus ir ženklų mandatų skaičių, kitos partijos kurtų aljansą. Vienytųsi visi – nesvarbu, ar tu socialdemokratas, konservatorius ar liberalas", – tikino politikas.

Atsakas į hibridinį karą

O štai žinomas advokatas Osvaldas Martinkus mano, jog joks įstatymas nedraudžia vienam ar kitam piliečiui mylėti arba ilgėtis sovietinių laikų, arba reikšti nostalgiją jiems.

Teisė yra kaip prezervatyvas. Ją galima užtempti ant bet kurio argumento.

"Teisė yra kaip prezervatyvas. Ją galima užtempti ant bet kurio argumento, jei tik jis bus didesnis ar svaresnis. Vienokių ar kitokių nostalgijų reiškimas nėra nusikaltimas. Tačiau visiems aišku, dėl kokių priežasčių V.Titovo pasisakymai lėmė apkaltos procesą tarybos nariui. Jis atstovauja tam tikrai rinkėjų grupei. Iš esmės – rusakalbiams. O daugelio jų širdis yra Maskvoje. Vieni rusakalbiai save laiko Lietuvos piliečiais, o kiti savo politines šaknis mato Rusijoje", – savo nuomonę dėstė O.Martinkus.

Advokatas pažymėjo, jog Lietuva, kaip demokratinė valstybė, turi užtikrinti visų teises.

"Tačiau V.Titovo atvejis yra Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, mėginimas duoti atkirtį tai bangai, kuri kyla. Pabrėžtina, jog visa ši veikla buvo labai ilgai toleruota. Ir mes nekreiptume dėmesio, jei už sienos nebūtų V.Putino politinio režimo. Todėl atsirado piliečių atsakas, miesto tarybos ir net prokuratūros veiksmai. Tai yra mėginimas nukarpyti žiedelius ir bandymas neleisti šiam reikalui suvešėti. Iš esmės tai yra atsakas į Rusijos hibridinį karą", – kalbėjo O.Martinkus.

Jis akcentavo, jog, be abejonės, kitaminčių gretos turi visišką teisę į saviraišką ir savo nuomonės reiškimą, vis dėlto demokratinė valstybė turi pareigą apsaugoti kur kas svaresnes vertybes.

"Saviraiška nėra absoliuti sąvoka. Pajutus pavojų vertybėms, ją tenka apriboti. Tolerantiškumas ir demokratinės vertybės tiems, už sienos, gali atrodyti kaip bejėgiškumas", – pridūrė O.Martinkus.