„Mes matome labai turtingą šalį. Labai, sakyčiau, išsivysčiusią palyginus su kitomis centrinės Azijos šalimis ir gaunančią milžiniškas pajamas. Remiantis praėjusių metų duomenimis, Kazachstano bendrasis vidaus produktas galėjo siekti apie 170 milijardų dolerių. Šalis, kuri nepaprastai turtinga mineraliniais resursais ir, kita vertus, žmonės, kurie sunkiai suduria galą su galu, todėl buvo galima tikėtis vienokios ar kitokios socialinės įtampos augimo. Juo labiau, kad socialinė atskirtis taip pat auga“, – sakė buvęs ambasadorius Kazachstane Vytautas Naudužas.

Pasak jo, Kazachstanas tiek anksčiau, tiek dabar buvo apsuptas Rusijos ir Kinijos bei pietuose islamiškų šalių. Visos šios šalys darė ir daro didžiulę įtaką. Rusijos interesas buvo akivaizdus – neleisti Kazachstanui pereiti nuo Kirilicos į lotynų rašmenis 2025 metais, neleisti jam vykdyti savarankiškos užsienio politikos. Nors ankstesniam prezidentui pavyko išlaviruoti ne tik tarp Kinijos, bet ir Rusijos bei turėti gerus santykius su Europos Sąjungos narėmis. Tarp jų – ir Lietuva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Naudužo teigimu, Kinijos interesų puokštėje dominuoja ekonominiai interesai. „Kinija to neslepia. Kadangi Kazachstanas turtingas įvairiais metalais – ne tik spalvotaisiais, juodaisiais, bet ir retaisiais. Jų investicijos buvo astronomonės. Per 30 metų į Kazachstano ekonomiką buvo investuota 260 milijardų dolerių“, – pasakojo pašnekovas.

Kalbėdamas apie Kazachstano ryšį su Lietuva, buvęs ambasarorius pabrėžė, kad mūsų šalies ir Kazachstano prekybiniai santykiai – labai stiprūs. Pieš kelerius metus buvo rekordas – pasiekėme 1,8 milijardo dolerių prekybos apyvartą. 

„Tai maždaug tiek pat, kiek Kazachstanas prekiauja su Baltarusija ir daugiau nei Kazachstanas prekiauja su Lenkija. Bet ir šiandien yra išlikę apimtys – maždaug 1,2 milijardo. Mes esame matomi ne tik todėl, kad turime ambasadą, mes turime ir generalinį konsulatą bei devynis garbės konsulus. Taigi, ryšiai buvo tikrai visapusiški – ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai. Šiais metais turėjome paleisti tiesioginius reisus iš Almatos į Vilnių“, – vardijo V. Naudužas.