„NATO darbotvarkėje tikrai šito klausimo nėra ir niekas lūkesčio neformulavo dėl to, kad bus pakvietimas Hagoje, nei iš pačių ukrainiečių mes tą girdėjome. Tai, kad bus lūžiniai sprendimai, tai nei prieš Vašingtono summitą (viršūnių susitikimą – BNS), nei dabar prieš Hagos summitą tokio lūkesčio nėra, to nėra darbotvarkėje“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, susitikime svarbu išlaikyti dėmesį Ukrainai, akcentuoti, jog NATO šalys bei prieš Maskvos agresiją kovojantis Kyjivas yra vienoje saugumo erdvėje.

Prieš bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų bendrą uždarą posėdį, kurio metu aptarinėjamas pasirengimas NATO vadovų susitikimui, K. Budrys sakė, kad Lietuva susitikime akcentuos bendrą Aljanso vienybę ir Jungtinių Valstijų (JAV) vaidmens svarbą kolektyvinėje atgrąsymo ir gynybos politikoje, skirs dėmesį Ukrainai bei Rusijos tiesioginės grėsmės klausimo iškėlimui.

Nyderlanduose vyksiantis viršūnių susitikimas tarptautinės bendruomenės stebimas, be kita ko, ir dėl to, kokios laikysenos dėl galimos Ukrainos narystės NATO laikysis Aljansas pasikeitus JAV administracijai.

BNS rašė, jog dar 2008 metais NATO pareiškė, kad Ukraina galop taps bloko nare. Užpernai per Aljanso viršūnių susitikimą sutarta dėl formuluotės, kad kvietimas Ukrainai prisijungti bus įteiktas, kai dėl to sutars šalys narės Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Dalis politikos stebėtojų teigia, kad šis NATO įsipareigojimas gali keistis, sausį pareigas pradėjusiam eiti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) spaudžiant Ukrainą ir Rusiją susiderėti dėl taikos, o Maskvai keliant Kyjivo narystės Aljanse klausimą kaip sąlygą ugnies nutraukimui.

Pasak K. Budrio, vienas iš Lietuvos uždavinių yra, kad Ukraina būtų paminėta bendroje susitikimo deklaracijoje.

„Aš tikiu, kad mes turėsime dokumentą, nebuvo dar summito (viršūnių susitikimo - liet.), kad nebūtų iš viso dokumento ir kad mums tuos uždavinius pavyks įgyvendinti. Tai neužbėgsiu už akių, nes dabar bus tikrai daug intensyvaus darbo“, – po komiteto posėdžio kalbėjo diplomatijos vadovas.

Ukraina paraišką dėl stojimo į NATO pateikė 2022 metų rugsėjį, keli mėnesiai po Rusijos didelio masto invazijos pradžios. Šalis oficialaus kvietimo nėra gavusi, nes 32 šalims narėms sunku pasiekti konsensusą šiuo klausimu.

Liepos mėnesį Vašingtone vykusio 75-ojo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje teigiama, kad Aljanso lyderiai remia Ukrainos „negrįžtamą kelią į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.

Paklaustas, ar ar tekstas Hagos deklaracijoje Ukrainos atžvilgiu nebus silpnesnis nei Vašingtone ar Vilniuje, K. Budrys teigė, jog situacijos yra skirtingos.

„Čia jau tiktai turbūt ekspertams vertinti, kas yra blogiau, kokia buvo situacija, kokie buvo lūkesčiai, ką tada turėjome ir ką turime. Situacijos yra labai skirtingos“, – pabėrė ministras.

Anot ministro, Hagoje svarbus bus ir sprendimas dėl bendro Aljanso šalių įsipareigojimo didinti gynybos finansavimą, D. Trumpui spaudžiant sąjungininkes, kad asignavimai šiai sričiai turi pasiekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

K. Budrio teigimu, tarp temų bus ir Irano bei Izraelio konfliktas.

„Irano tapimas branduoline valstybe tam tikra apimtimi būtų negrįžtamas procesas ir keistų bendrą geopolitinę pusiausvyrą pasaulyje, tai mes turėtumėm jau branduolinę Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano ašį. Tai yra dėmesyje ir lygiai taip pat tai iškelia atitinkamus iššūkius euroatlantinėje erdvėje“, – sakė ministras.