„Pavadinimas, kuriame minimas Taivanas, yra problema, mes nesipriešiname nevyriausybiniams santykiams – verslo, kultūros ryšiams, tačiau (...) Lietuva kurčia mūsų prašymams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė diplomatas.

Jo teigimu, su Lietuvos atstovais šis klausimas buvo aptartas ne kartą, tačiau iš valdžios atstovų „teigiamo atsakymo nesulaukta“.

Anot Q. Baihua, atidarius atstovybę tokiu pavadinimu, buvo pažeistas „vienos Kinijos“ principas, kurio Lietuva įsipareigojo laikytis užmegzdama diplomatinius santykius su Pekinu.

„Raginame Lietuvos vyriausybę pripažinti ir ištaisyti klaidą, taip pat nenuvertinti Kinijos žmonių valios, ryžto ir gebėjimų ginti šalies teritorinį vientisumą ir nacionalinį saugumą“, – kalbėjo ambasados atstovas.

Diplomatas taip pat teigė, kad nė viena šalis nėra pajėgi atsverti Kinijos rinkos, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.

Pavadinimo keitimas – pirmas žingsnis

Pasak jo, agresyvus Lietuvos elgesys užgavo Kinijos žmonių jausmus, todėl padaryta žala turi būti atitaisyta.

„Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – pavadinimo keitimas. Tai labai svarbu. Biuras galėtų būti pavadintas Taibėjaus vardu, tai būtų priimtina“, – dėstė Kinijos ambasados reikalų patikėtinis.

„Mes taip pat raginame Lietuvos kolegas laikytis „vienos Kinijos“ politikos ir nemegzti jokių oficialių ryšių su Taivano valdžia. Mes visiškai neprieštaraujame nevyriausybiniams verslo ryšiams“, – pridūrė jis.

Anot ambasados atstovo, tiek Kinijai, tiek Lietuvai nacionalinis saugumas yra vienas iš prioritetų, todėl Vilniui derėtų suprasti galimas Taivaniečių atstovybės atidarymo pasekmes.

Q. Baihua teigė negalintis įvardinti, kokių konkrečiai priemonių imsis Pekinas, tačiau pabrėžė, kad tai susiję su politiniais, ekonominiais ir kultūriniais santykiais.

„Politinis pamatas yra smarkiai suardytas ir dėl to nukentės nemažai sričių, tiek politine, tiek ekonomine, tiek ir kultūrine prasme. Tai palies ir turizmo sektorių“, – kalbėjo diplomatas.

Praėjusią savaitę Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Ji pristatoma kaip Taibėjaus biuras prekybiniams ryšiams plėtoti, tačiau turėtų tvarkyti ir konsulinius klausimus. Lietuva taip pat pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturės.

Pekinas Taivaniečių atstovybės atidarymą pavadino „baisiu poelgiu“, pažeidžiančiu globaliai pripažįstamą „vienos Kinijos“ principą.

Tą patį pakartojo ir Q. Baihua, pabrėždamas, jog diplomatinio statuso nesuteikimas situacijos nekeičia.

Kaltino dviveidiška politika

Ambasados reikalų patikėtinis teigė, kad Lietuva agresyvią politiką vykdo nuo pat naujos Vyriausybės darbo pradžios, ypač „jauni ir energingi“ politikai. Vis dėlto, diplomatas konkrečių pavardžių neįvardino.

Q. Baihua pridūrė, kad Kinija nesikiša į kitų valstybių reikalus ir „niekada neeksportuoja savo ideologijos“.

„Kodėl reikia veikti prieš Kiniją, kurios ekonomika antroji pagal dydį pasaulyje? Be to, esame nuolatiniai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai ir turime reikšmingą įtaką pasaulyje“, – teigė Kinijos ambasados atstovas.

Jis taip pat pareiškė, kad Lietuva elgiasi dviveidiškai, kai pasisako už žmogaus teises, tačiau tuo pačiu engia rusų ir lenkų mažumas, pažeidžiant migrantų teises pasienyje su Baltarusija, „užsidengia ausis, kai kalbama apie Katalonijos nepriklausomybės judėjimą“.

Užsienio reikalų ministerija BNS informavo šiuo metu papildomų komentarų neturinti, o savo poziciją išsakė sekmadienį.

Tuomet ji teigė apgailestaujanti dėl Kinijos sprendimo oficialiai mažinti diplomatinį atstovavimą ir pabrėžė, kad Vilnius laikosi „Vienos Kinijos“ politikos, bet kartu turi teisę plėsti bendradarbiavimą su Taivanu ir priimti bei steigti nediplomatines atstovybes.