Tirti trąšų tranzitą atsisakė

„Mes girdime, kad vieną dieną ministrai sako, kad jie nieko nežino, kitą dieną lyg jau kažką žino“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Reikia atsakymų. Ne žibalą pilsime, bet reikia atsakymų“, – antrino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„Koks yra ministrų vaidmuo, kas sakė tiesą, kas sakė netiesą? Tokia Vyriausybė, kuri meluoja žurnalistams ir visuomenei, tikrai nenusipelno moralinės teisės dirbti“, – šnekėjo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Tačiau 50 opozicinių partijų narių kelta idėja žlunga. Seimas atsisako laikinojoje komisijoje tirti trąšų tranzitą. Komisijos iniciatoriai su patobulintu pasiūlymu žada grįžti antradienį. Valdantieji džiaugėsi, kad bent jau kol kas opozicijos tyrimas nekiša pagalio į ratus.

„Šiuo metu inicijuoti tyrimų komisijas – iš esmės nukreipti tų pačių ministrų dėmesį nuo kuo greitesnio situacijos išsprendimo“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tokia Vyriausybė, kuri meluoja žurnalistams ir visuomenei, tikrai nenusipelno moralinės teisės dirbti.

„Parlamentiniai tyrimai yra daromi tik ypač išskirtiniais atvejais. Praeitoje kadencijoje matėme, kad tai buvo naudojama kaip politinis ginklas politinis instrumentas, niekaip neprisidedantis nei prie geresnės teisėkūros, nei prie kokių nors svarbių klausimų atsakymo“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad neatsakytus klausimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito Seimo nariai gali spręsti ir be komisijos, pavyzdžiui, komitetuose.

„Tyrimą turėtų atlikti du komitetai – Ekonomikos komitetas ir Nacionalinio saugumo gynybos komitetai. Terminai tie patys, klausimų apimtis ta pati, šiek tiek mažiau politikos“, – aiškino E. Gentvilas.

Kol Seimo nariai bando ieškoti atsakymų dėl baltarusiškų trąšų, aiškėja, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška prie šio skandalo dirbs iki metų pabaigos.

„Kalba yra apie sausio pradžią, apie pasitraukimą sausio pradžioje“, – komentavo susiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasiūlė uždrausti visų prekių tranzitą

Prezidentas leido suprasti, kad „Belaruskalij“ istorija dar nebaigta.

„Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs savo veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu, nes tai nėra atsakomybė, tai jos imitacija. Politikams slėptis už valstybinių įmonių vadovų nugarų nebūtų sąžininga“, – tvirtino prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Gitanas Nausėda artimiausiu metu žada akis į akį susitikti su užsienio reikalų ministrų G. Landsbergiu. Ingrida Šimonytė ragino prezidentą prieš sprendžiant ministrų klausimą atsiversti Konstituciją.

„Ministrų klausimus sprendžia ministras pirmininkas, taip pat Seimas. Kad ministrų klausimus spręstų prezidento patarėjai, aš niekur Konstitucijoje nemačiau“, – rėžė I. Šimonytė.

Visgi klausimų kelia ir pačios Vyriausybės veiksmų planas. Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, pagal kurį valdžia galėtų įvesti sankcijas iš Baltarusijos importuojamiems produktams ir jų tranzitui. I. Šimonytė abejoja, ar šį projektą teiks Seimui.

„Bet kad tai bus tas įstatymo projektas, kuris dabar yra paskelbtas, tuo drįsčiau abejoti“, – tikino ji.

Kad ministrų klausimus spręstų prezidento patarėjai, aš niekur Konstitucijoje nemačiau.

M. Skuodžio siūlymais uždrausti bet kokių prekių tranzitą iš Baltarusijos susirūpino Rusija. Ji pabrėžė, jog toks stabdymas gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. Užsienio reikalų ministerijos pareiškime pažymėta, kad jei bus priimti tokie suvaržymai, neliks be Rusijos dėmesio.

Pastabų ministerijos parengtam įstatymui turi ir teisininkai.

„Prekybinės sankcijos papuola į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sferą“, – aiškino VU teisės fakulteto docentas Gintautas Bartkus.

Teisininko nuomone, sustabdyti trąšų tranzitą įmanoma ir be Briuselio, jei įstatymų ar įmonių sutartimis būtų įgalinta pati bendrovė nutraukti sandorius su Belaruskalij“.

„Patiems subjektams, pačioms bendrovėms nutraukti sutartis tada, kai kitos valstybės nustato atitinkamas sankcijas“, – kalbėjo G. Bartkus.

Susisiekimo ministras M. Skuodis antrino, kad be įstatymo trąšų tranzitą sustabdyti gali valstybės kontroliuojamos įmonės. Tačiau pati geriausia alternatyva esą laukti Briuselio sankcijų.

„Pats tvirčiausias dalykas ir JAV sankcijų replikavimas į Europos Sąjungos lygmenį. Dėl to, kiek žinau, dirbama“, – teigė M. Skuodis.

Kol Lietuva ieško kaltų, iš Baltarusijos produkcijos tranzito toliau uždirba Estija. Šiemet ji per savo teritoriją geležinkeliu pervežė prekių už daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Didžioji jų dalis – Baltarusijoje perdirbta nafta.