Žvalgybos vertinimu, įgyvendindamas tokią informacinę politiką, Kremlius siekia pakenkti Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje, įtvirtinti Rusijos geopolitinius interesus regione pateisinantį naratyvą ir sukompromituoti Lietuvos rezistenciją prieš sovietų režimą.

Pagrindinis šaltinis – „Telegram“

Lietuvą diskredituojančių naratyvų sklaidą užtikrina platus ir koordinuotas Rusijos propagandos priemonių tinklas, kurį sudaro valstybės kontroliuojama žiniasklaida, socialiniai tinklai ir prorusiškos naujienų svetainės. Žvalgybos vertinimu, propagandos ir dezinformacijos kampanijoms vykdyti Rusija aktyviausiai naudoja susirašinėjimo platformą „Telegram“. Propagandos sklaidai sustiprinti Rusijos informacinės politikos įgyvendintojai pasitelkia automatizuotų profilių (botų) ir vadinamųjų trolių tinklus, tikslinę reklamą. Dezinformacijos kampanijoms vykdyti naudojamas jau pasiteisinęs modelis – priešiška žinutė paskelbiama mažai žinomoje interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje, o ja pasidalija daug sekėjų turintys „Telegram“ kanalai.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

Šalis laikosi ant propagandos

TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius ir Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius akcentuoja, kad Rusijos propagandos kampanijos nėra naujovė – tokį instrumentą ši šalis naudoja dar nuo caro laikų. Pasak V. Valentinavičiaus, tokia sistema padeda suvienyti valstybę, sukurti visuomenės kontrolės mechanizmus. Anot politologo, propagandos pagrindas – formuoti naratyvą, kad visi, esantys aplink, yra priešai.

Abu specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad propagandai visada pasitelkiami tam tikri veikėjai. Šiandien pagrindinis Rusijos propagandos veidas – Vladimiras Solovjovas. N. Maliukevičius primena kitą ryškų personažą iš senesnių laikų – V. Kašpirovksį.

„Kremliui visada reikėjo tokio propagandos veikėjo. Krizės, suirutės metu toks keistas veikėjas atlieka labai konkretų vaidmenį – padeda iškrauti emocijas“, – svarsto N. Maliukevičius.

Dėmesys – Baltijos valstybėms

Itin daug dėmesio Rusijos propagandos mašina skiria Baltijos valstybėms: nuolat komunikuojama apie tai, kad Baltijos valstybės priklauso Rusijai, kad Rusija būtinai jas susigrąžins arba sulygins su žeme, kad šios šalys, ypač Lietuva, kenkia Rusijai. Propagandinėse žinutėse Baltijos valstybės įvardijamos kaip „maži piktavaliai nykštukai“, bandoma kurti naratyvą, neva jos sąmoningai kliudo Rusijai bendradarbiauti su NATO.

L. Balandžio/BNS nuotr.

N. Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad tokios žinutės dažniausiai stokoja racionalaus pagrindo, svarbiausias jų tikslas – būti efektyviomis. 

„Putino tikslas per propagandą parodyti, kad jis yra galingas, o kartu – kad Baltijos šalys yra mažos ir niekingos. Taip ir atsiranda tokie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, kaip kad Baltijos šalys yra pavojingos, tačiau mus galima nušluoti piršto spragtelėjimu“, – sako TSPMI dėstytojas.

Propaganda veikia

„Propaganda yra ilgalaikis sistemingas melavimas valstybės mastu“, – sako V. Valentinavičius. Jo teigimu, Rusijos propagandos mašina ypač suaktyvėjo nuo 2014 m. Pasak politologo, propaganda veikia dviem kryptimis – ji nukreipta ir į vidaus auditoriją, ir į išorę.

„Propagandos pagrindas – absoliučiai primityvus tų pačių pranešimų zulinimas. Ši propaganda vykdoma ir Lietuvos politiniame lauke. Kad ir paskutinės Remigijaus Žemaitaičio ištaros apie Lietuvos užsienio politiką – neva ji pragaištinga ir turėtume taikytis su Baltarusijos režimu – visa tai yra Rusijos naratyvai.“

Politologo teigimu, rusų propaganda išties veikia.

„Lietuvoje vienas, ko gero, nuosekliausiai antirusiškų politikų Gabrielius Landsbergis prezidento rankomis buvo sustabdytas nuo tapimo Europos Komisijos nariu. Tokių epizodų daug. Kol kas propagandinės jėgos pralaimi, bet jos nuolat skatinamos“, – teigia V. Valentinavičius.

Atsparumą ugdo atmintis

Anot TSPMI dėstytojo N. Maliukevičiaus, Lietuvai atsispirti propagandai geriausiai padeda istorinė atmintis. Priešingai nei kitos valstybės, į kurias nukreipta Rusijos propaganda, mes dar pamename, ką reiškia gyventi Rusijos sudėtyje ir ką reiškia turėti laisvą valstybę, patiems ją valdyti.

„Mūsų visuomenės demokratinių institucijų atsparumas veikia. Jis susijęs su daug dalykų, o labiausiai – su mūsų atmintimi, ką reiškia patekti į Rusijos spąstus ir kokie to padariniai. Mūsų budrumas žymiai aštresnis nei, pavyzdžiui, Sakartvelo ar Moldovos – jiems, deja, trūksta ir patirties, ir atminties, kaip veikia demokratiniai procesai“, – pastebi N. Maliukevičius.

Jis priduria, kad be propagandos Rusija pasitelkia ir kitų instrumentų – šantažą, korupcijos schemas, taip formuodama sau palankią politinę aplinką, tačiau Lietuvos demokratinės institucijos, sako, yra atsparios uzurpacijai.