Gresia ceitnotas

Rugsėjo 15-ąją Seimas atmetė Prezidento veto įstatymui, sugriežtinusiam visuomeninių rinkimų, pagal naują įstatymą – politinių komitetų steigimą. Po dviejų dienų įstatymas įsigaliojo. Dar po trijų Teisingumo ministerija (TM) paaiškino, kokius žygius teks nueiti, norint juos įregistruoti. Tik rugsėjo 22-ąją Seimas priėmė sprendimą, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitąmet kovo 5-ąją. Pagal įstatymą komitetai turi būti įregistruoti Registrų centre kaip juridiniai vienetai ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) kaip politinės kampanijos dalyviai ne vėliau kaip 85 dienos iki rinkimų, vadinasi, vėliausiai gruodžio 10-ąją.

Laukia tikras sprintas. „Šiuo metu mūsų akiratyje – seimo narių sukurti barjerai ir kitos kliūtys, kurias komitetams reikia įveikti norint tapti rinkimų dalyviais. Situacija išties nejuokinga, bet, žvelgiant su šiokia tokia ironija, galima ir nusišypsoti, kad visa tai primena pasaką apie metalines klumpes“, – sako Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis, į tarybą išrinktas su komitetu „Vieningas Kaunas“.

Pasak jo, dar sunku pradėti partijų naujai sukurpto darinio formalias steigimo procedūras ir prognozuoti jų trukmę, nes tik dabar ima aiškėti tikslūs reikalavimai, kokius dokumentus ir kokiomis formomis reikėtų pateikti. „Formaliai dabar komiteto steigimo reikalavimai tokie pat arba net griežtesni negu partijoms, o joms ši procedūra trukdavo du keturis mėnesius. Mes tokios prabangos neturėsime“, – skaičiuoja A.Palionis.

Suvažiavimai bent spalį

Pirmiausia reikės surinkti įstatymu nustatytą komiteto steigėjų skaičių – 0,1 proc. savivaldybės gyventojų: Vilniuje – 592, Kaune – 314, Klaipėdoje – 166, Šiauliuose – 111, o Birštone užtenka ir 30-ies. Daugelis šnekintų su komitetais išrinktų politikų sako, kad tai įmanoma misija. Kitas klausimas – ar teisinga, nes komitetams įsisteigti nustatytas procentiškai aukštesnis slenkstis nei partijai: jai reikia 2 tūkst. steigėjų, tai yra 0,07 proc. šalies gyventojų.

Gal toks reikalavimas naudingas didesniems komitetams, o bandantys susitverti mažesni taip bus eliminuoti? „Toks reikalavimas skamba keistai. „Vieningas Kaunas“ visuomet pasisakė už idėjų ir darbų miestui konkurenciją, bet ne už tuščius lozungus. Todėl nematytume nieko blogo, jei būtų reikalaujama ir mažesnio steigėjų skaičiaus, ką savuoju veto siūlė ir Prezidentas. Tačiau kaip aukštai sėdintys Seimo politikai nusprendė, taip ir bus“, – konstatuoja A.Palionis.

Subūrus reikiamą steigėjų skaičių steigėjai arba jų atstovai turi sušaukti politinio komiteto steigiamąjį suvažiavimą ar susirinkimą, konferenciją. Jame turi priimti komiteto įstatus, programą, sprendimą dėl buveinės, išrinkti valdymo organus.

Priimtų dokumentų paketą ir ketinančių dalyvauti 2023 m. rinkimuose steigėjų pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad jie ne trumpiau nei pusę metų gyvena konkrečioje savivaldybėje, reikės pateikti TM. Ji turės 30 dienų patikrinti duomenų tikrumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams, o jei ras trūkumų, praneš per penkiolika dienų nuo jų gavimo dienos.

Jei viskas atitiks reikalavimus, TM surašys išvadą dėl komiteto registravimo. Registrų centras juridinį asmenį įregistruoja per tris dienas. Paskui komitetą dar reikia užregistruoti VRK.

Taigi įjungus atgalinio laiko skaičiavimo laikmatį akivaizdu, kad vėliausiai per spalį reikia surengti suvažiavimus, o spalis – jau čia pat.

Paralelės: „Dar sunku pradėti formalias komiteto steigimo procedūras, nes tik dabar ima aiškėti tikslūs reikalavimai", situacija A.Palioniui primena pasaką apie metalines klumpes. Vilmanto Raupelio nuotr.

Dilemos dėl pavadinimo

„Steigėjus galime surinkti per dieną, suvažiavimas gali vykti per atstovus, tad jį sukviesti irgi ne problema. Tačiau bijau kokių techninių klaidų registravimo dokumentuose ir kad gali nelikti laiko joms pataisyti. Tikiuosi, kad TM nelaikys dokumentų 30 dienų, nors turi tokią teisę, o biurokratinis aparatas paprastai veikia paskutinės dienos principu. Jei ne Prezidento veto Rinkimų kodeksui, iš viso būtų prasti popieriai, komitetai visai nebūtų spėję registruotis rinkimams“, – sako A.Visockas.

Kai kurie reikalavimai jį stebina. Pavyzdžiui, reikia pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymas, nors juk ministerijos tarnautojas, paėmęs komiteto steigėjų sąrašą, kuriame reikia įrašyti vardą, pavardę ir asmens kodą, vis tiek duomenis ves į sistemą ir matys, ar jis bent pusę metų gyvena toje savivaldybėje, kaip kad reikalaujama įstatyme. „Gal kas nenorės gaišti pasiimant pažymas, nereikalingu darbu apkraunami ir savivaldybių darbuotojai. Bet ne tokius dalykus įveikiame, įveiksime ir šį. Tačiau tai ne tik perteklinis, bet ir neetiškas trukdis“, – piktinasi Šiaulių meras.

Kai kuriems komitetams gali kilti problemų ir dėl pavadinimų. Dvejus rinkimus šiauliečiai balsavo už komitetą, kurio pavadinime buvo A.Visocko pavardė, pagal naują įstatymą vardų ir pavardžių nebus galima naudoti.

Pavadinimas negalės būti tapatus jau įregistruoto kito juridinio asmens pavadinimui ar į jį panašus. Pavyzdžiui, ar kauniečiams gerai pažįstamas „Vieningas Kaunas“ galės registruoti šį pavadinimą, nes tokiu vardu buvo registruotas visuomeninis judėjimas? „Kol kas neturime atsakymo“, – pripažįsta A.Palionis.

Pagal naują teisinį reguliavimą komitetas prilygsta partijai, tačiau, skirtingai nei jos, negaus finansinės paramos.

Finansinė diskriminacija

Politinio komiteto steigimo išlaidos gali būti apmokėtos tik asmeninėmis steigėjų lėšomis, jos jau turi būti įtrauktos į politinio komiteto finansinę apskaitą. Išlaidos registravimui neturėtų būti didelės: už registravimą Juridinių asmenų registre, patalpų suvažiavimui nuomai, juk, pavyzdžiui, Vilniuje reikia net 592 steigėjų.

Bet, prognozuoja A.Visockas, tikėtina, kad po rinkimų komitetai susispenduos ar užsidarys, nes įregistruotas juridinis asmuo turi turėti vadovą, buhalterį, teikti ataskaitas. „Reikėtų gaišti laiką formalumams, susidarytų išlaidų, o iš kur jas paimti? Imti nario mokestį? Tad, manau, daug komitetų užsidarys, ir taip bus įrodyta, kad tai buvo nereikalingas reikalavimas“, – mano Šiaulių meras.

Tačiau, jo įsitikinimu, didžiausia problema, kad pagal naują teisinį reguliavimą komitetas prilygsta partijai, tačiau, skirtingai nei jos, negaus finansinės paramos.

Kauno vicemeras A.Palionis komitetų ir partijų finansavimo skirtumus taip pat vertina kaip absurdiškus: „Partijų atstovai neužsikirsdami kartodavo, kad suvienodins reikalavimus ir galimybes, o išpildyta tik viena medalio pusė, ir ši – su didesniais reikalavimais. Partijų logika tokia: jei rinkėjai balsuoja už partijas, tuomet jų balsai konvertuojami į valstybės finansavimą partijoms, tačiau jei rinkėjai balsuoja už komitetus, jokio valstybinio finansavimo, kaip gyventojų palaikymo išraiškos, komitetams nebus. Taigi partijos ir toliau lieka su savo privilegijomis.“ Pasak jo, ne veltui Prezidentas vetavo šį įstatymą, o Seimo teisės departamento išvadose nuolat atsikartodavo: pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Beprasmybė: A.Visocko prognozėmis, po rinkimų komitetai susispenduos ar užsidarys, nes juridinis asmuo turi turėti vadovą, buhalterį, teikti ataskaitas, o tam reikia laiko ir pinigų. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Rungsis buvę laimėtojai

Tad partijų valia komitetams uždėjus prievolę per tokį trumpą laiką atlikti tiek formalumų, kažin ar kitų metų kovo 5-ąją rinkėjai turės tokį platų pasirinkimą, kaip kad pastaruosiuose dvejuose savivaldos rinkimuose. 2015-aisiais įregistruoti 58 visuomeniniai rinkimų komitetai, 2019-aisiais – jau 97, Vilniuje jų buvo net aštuoni, Klaipėdoje – šeši.

Tiesa, Kaune „Vieningas Kaunas“ buvo vienintelis komitetas. A.Palionis primena, kad norėjusių dalyvauti rinkimuose komitetų buvo ir daugiau. Tačiau jei jie nebuvo patvirtinti galintys dalyvauti rinkimuose, vadinasi, ir anksčiau nebuvo taip lengva išpildyti visus reikalavimus. „Vieningas Kaunas“ miestiečių atpažįstamas kaip ne vienadienis projektas, todėl mums pavykdavo išpildyti visus formalius reikalavimus“, – džiaugiasi A.Palionis.

Jau trejus rinkimus kauniečių pasitikėjimo nusipelnęs „Vieningas Kaunas“ neabejotinai ir 2023-aisiais bus tarp favoritų. Vienintelis klausimas – ar vėl eis į merus Visvaldas Matijošaitis. „Meras visada pabrėžia, kad pokyčius Kaune jis įgyvendina dirbdamas ne individualiai, o veikdamas drauge su visa komanda. Tad, kol tvyro absoliuti nežinia, ar spėsime įkurti naują organizaciją ir tapti visaverčiais dalyviais artėjančiuose savivaldos rinkimuose, meras nuo savo sprendimo kol kas linkęs susilaikyti“, – aiškina A.Palionis, taip pat minimas kaip galimas pretendentas į merus, jei V.Matijošaitis nebekandidatuotų.

Šiaulių miesto meras A.Visockas sako, kad jo bendražygiai jau pasirengę pagal įstatymą įteisintoms naujoms procedūroms komitetui steigti ir greitai tai padarys. Niekas neabejoja, kad jis bus ir komiteto kandidatas į merus.

Klaipėdoje klaustukų daugiau. „Meras Vytautas Grubliauskas yra minėjęs, kad į merus nebekandidatuos, steigti komiteto neplanuoja, bet klaipėdiečiai galvoja kitaip. Jei jis apsigalvotų, ir vėl būtų vienas rimčiausių kandidatų laimėti mero postą. Dar turime vilties, kad įkalbėsime kandidatuoti“, – sako uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis, 2019-aisiais kandidatavęs su V.Grubliausko vedamu komitetu. Vicemero manymu, suburti pagal naują įstatymą reikalingus 166 komiteto steigėjus – jokios problemos. Bet, žinoma, V.Grubliausko lyderystė būtų didelis pranašumas.

Tačiau klaipėdiečių balsų tikisi buriamas komitetas, vedamas praėjusiuose mero rinkimuose antru likusio anuomet Valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) kandidato Arvydo Vaitkaus. „Šįsyk pasirinkimas – komitetas“, – sako jis. Nors, pasak jo, partijos padarė taip, kad į komitetus besijungiantys žmonės atitiktų tuos pačius reikalavimus kaip ir partijos, tai šiek tiek sunkina komitetų galimybę registruotis kaip juridiniam vienetui, bet surinkti 166 steigėjus, kiek reikia Klaipėdoje, misija įmanoma.

Vilniuje mero rinkimus laimėjęs Remigijus Šimašius sakosi į šį postą nebekandidatuos. Daug buvusio jo lyderiaujamo komiteto narių, prieš 2019-ųjų rinkimus iš partinių virtę nepartiniais, vėl atsivertė į partijos, tik nebe Liberalų sąjūdžio, o Laisvės partijos, narius.

Reikalavimų komitetams sugriežtinimas – tai Seime esančių partijų nenoras rimtos konkurencijos savivaldos rinkimuose.

Konkurentų sumažės

Tačiau ne tokiems dideliems nepartiniams dariniams nebuvo lengva atitikti formalius reikalavimus dalyvauti rinkimuose anksčiau, o dabar tampa dar sudėtingiau. „Judėk, Vilniau“ komiteto sąrašo pirmuoju numeriu buvęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Rūtenis Paulauskas sako apie kandidatavimą dabar nesvarstantis. Taip atsakė ir dar keli buvę komitetų sąrašų lyderiai.

Kito sostinėje dėl mandatų besivaržiusio komiteto „Junkis“ lyderis Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Stasiukynas vėl rengiasi rinkimų kovai, bet nebe su komitetu: „Kadangi komitetams iš esmės situacija blogesnė, daugelis jų atstovų prisijungė prie politinių partinių jėgų ar sukūrė naujas. „Junkis“ kaip komitetas šiuose rinkimuose neplanuoja dalyvauti. Aš, kaip ir daugiau buvusio komiteto atstovų, ketiname kandidatuoti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri ideologiškai artima „Junkis“.

Atrodo, partijos savo pasiekė – dalį konkurentų eliminavo, dalį pritrauks į savo sąrašus. O komitetai partijoms įvarę baimės. 2015 m. už visuomeninius rinkimų komitetus balsavo 119,2 tūkst., 2019-aisiais – jau 315,4 tūkst., 2015-aisiais jie laimėjo 118 mandatų, tarp jų keturis – merų, 2019-aisiais – 317, tarp jų merų – dvylika. Tendencijos buvo akivaizdžios. O kaip bus kitų metų kovą?

„Reikalavimų komitetams sugriežtinimas – tai Seime esančių partijų nenoras rimtos konkurencijos savivaldos rinkimuose. Savivaldoje turėtų būti daugiau komunalinė politika, ir sunkinti aktyviems piliečiams organizuotis į grupes, kurios paskui galėtų padaryti įtakos sprendimams, perteklinis. Tačiau šiuo požiūriu Seime ir valdančiosios, ir opozicinės partijos galvoja vieningai“, – sako Klaipėdos vicemeras A.Cesiulis. Seimo pozicija ir opozicija, dar neseniai net posėdžiavusi atskirose salėse, Prezidento veto atmetė išskirtinai vieningai – net 97 balsais. Sprendimas priimtas visų Seimo frakcijų narių balsais, išskyrus „valstiečius“ ir kelis pavienius opozicijos atstovus.

Reikia pripažinti, kad pati komitetų idėja – į vietos valdžią pritraukti daugiau aktyvių partijoms nepriklausančių žmonių iš dalies žlugo: didelė dalis juose būna buvę partijų veikėjai, susipykę, nepritapę ar tiesiog persimainę į nepartinius, nes Lietuvoje pasitikėjimas partijomis mažas ir daugiau šansų laimėti pasiskelbus nepartiniu.

Tačiau yra ir kitų pavyzdžių, kad ir Kaune, Šiauliuose. Komitetų atsiradimas vis tiek suaktyvino savivaldos rinkimus, į vietos valdžią pritraukė naujų žmonių su naujomis idėjomis, naujų lyderių. „Į „Vieningą Kauną“ susibūrė žmonių, kurie nuo pat pradžių matė ir žinojo, kaip reikia keisti mieste procesus, teikė konkrečius siūlymus. Todėl miesto taryba leidžia šiandien įgyvendinti siūlymus, apie kuriuos pradėjome kalbėti ne prieš vienus metus. Dariaus ir Girėno stadionas, lengvosios atletikos maniežas, Nemuno salos vandens sporto centras, tvarkoma susisiekimo infrastruktūra ar atgimstantys parkai – tai tik dalis konkrečių darbų, kurie vyksta miesto tarybai pasipildžius mūsų organizacijos žmonėmis“, – vardija A.Palionis.

Aiškiau reglamentuoti komitetų veiklą, jų finansavimą, atsakomybę rinkėjams pasibaigus rinkimams, gal ir reikėjo. Nors, pasak A.Visocko, tame ir buvo komitetų žavesys, kad susibūrę visuomenininkai dirbo plačiau nei vienos organizacijos ribose.

„Žadėtos lygybės įstatyme nėra, laiko naujų privalomų darinių steigimui labai trūksta. Yra tik išplėstos partijų galimybės ir sudėti didesni reikalavimai komitetams be lygiateisio finansavimo galimybių. Didžiulė problema, kad turime priimtą įstatymą, kai iki rinkimų liko penki su puse mėnesio“, – konstatuoja Kauno vicemeras.

A.Visockas taip pat piktinasi: „Lietuva vienintelė Europoje, kur parlamentarai dirba taip neatsakingai – tokio lygio teisės aktai kaip Rinkimų kodeksas bet kurioje valstybėje priimami likus bent metams iki rinkimų. Lietuvos stilius kitoks, mes kartais neįtikėtini.“