Kompensacijų už per krizę sumažintus atlyginimus iš valstybės arba savivaldybės biudžetų atlyginimus gaunantys asmenys gali reikalauti teismuose tuo atveju, jei Seimas „nepagrįstai delsia“ nustatyti kompensavimo mechanizmą, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo pranešime spaudai teigiama, kad kompensavimą galima atidėti „protingam laikui“ įvertinus ekonominę ir finansų padėtį, tačiau nedetalizuojama, ar dabartinė situacija vertintina kaip nepagrįstas delsimas.

„Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka,“ - rašoma pranešime.

Į Konstitucinį Teismą išaiškinimo kreipėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Konstitucinio Teismo spendime pažymėta, kad valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, Seimas turi nedelsiant įstatymu nustatyti kompensavimo mechanizmą. Kompensavimą atidedant, turi būti nurodomi „konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis tokio atidėjimo būtinumą“.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas BNS tvirtino, kad Seimas dar pernai pavedė Vyriausybei per krizę sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmą parengti iki šių metų gegužės pabaigos. Premjeras taip pat yra patikinęs, kad tai bus padaryta laiku. Tad Konstitucinio Teismo išaiškinimas, anot jo, yra skubotas bei lems lėtesnį kitų svarbių bylų nagrinėjimą teismuose.

„Tie, kurie kreipėsi į Konstitucinį teismą, puikiai žinodami sprendimo terminus, šiek tiek paskubėjo. Nes realiai tų pinigų iš oro neatsiras -juos turi numatyti Vyriausybė. (...) Bus tik daugiau problemų: teismai bus užversti tomis bylomis, o jų gali būti tūkstančiai, negalės nagrinėti kitų svarbių bylų nagrinėjimas“, - tvirtino jis.

Konstitucinis Teismas pernai didelio atgarsio sulaukusiame nutarime paskelbė, kad per krizę mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos.

Po šio nutarimo nemažai valstybės tarnautojų, teisėsaugų institucijų atstovų kreipėsi į teismus, reikalaudami tūkstantinių kompensacijų.

Buvusios dešiniųjų vyriausybės ministrai kritikavo šį nutarimą, teigdami, kad dėl solidarumo daugiau uždirbančiųjų atlyginimus galima mažinti proporcingai labiau nei gaunančių mažesnes algas.

Lietuvos Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.