Ne tik M. Navickienė paliko ministro postą, bet ir teisėsauga, Lietuvos bankas pradėjo tirti, ar su M. Navickienės šeima sieta įmonė „Foxpay“ užsiima skaidria veikla.

Kodėl tyrimai pradedami tik po žiniasklaidos straipsnių – komentuojama nenoriai.

„Aš galiu tik pakomentuoti, kad įvyko gyvenimas, taip tiesiog“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Nenoriai komentuota ir kaip Šarūnas Stepukonis iššvaistė dešimtis svetimų milijonų. Nors tarnybos buvo pradėjusios tirti, bet patikėjo paties Š. Stepukonio pažadais, kad pinigai jo.

Nekomentuotas ir pasaulyje nušviestas skandalas – kad per Lietuvos įmonę galėjo būti išplauta 100 mln. eurų.

Ir dar maža to – rusų „Wagner“ grupuotei.

„Fintechų“ sektorius, ilgą laiką skatintas ir neprižiūrėtas, sukūrė milžiniškas problemas. Milžinišką pinigų plovimą ir tai skaičiuojama absoliučiai milijardais. Tai yra faktai, kuriuos fiksavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), ir Lietuvos bankas“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Buvusi Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovė sako – viešumą pasiekia ne visi pinigų plovimo skandalai.

„Tų istorijų yra daugiau. Tik mūsų visuomenė mato tas istorijas, kurios yra susijusios su politiniais dalykais. Arba surezonuoja, nes mes atsiduriame tarptautinėje medijoje“, – aiškino finansų ekspertė Jekaterina Govina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

FNTT nurodė, kad tarnybos iniciatyva pernai pradėta 12 su „FinTechų“ veikla susijusių ikiteisminių tyrimų.

2022 metais – keturi tyrimai, 2021 metais – šeši, o 2020 metais – 20.

„Atsakant į klausimą, ar galime kaip valstybė sukontroliuoti tą sektorių, tai čia tik resursų klausimas. Ar mes gebame ir turime pakankamai resursų prižiūrėti šį sektorių efektyviai?“ – kalbėjo J. Govina.

„FinTechai“ masiškai į Lietuvą pradėti kviesti prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės.

Galiu patikinti, kad mano kolegos deda visas pastangas, kad įsitikintų asmenų ir įmonių atitikimu teisės aktų reikalavimams.

„Manau, įstatyminių įrankių yra daugiau negu reikia. Ar nepakanka resursų? Ar tiesiog yra kitokie prioritetai? Jeigu matome, kad yra problemos tame sektoriuje, prioritetas turėtų būti ten nukreiptas“, – tikino Seimo narys S. Skvernelis.

LNK Žinios paprašė Lietuvos banko pakomentuoti, kaip tikrinamos licencijos prašančios įstaigos? Kaip prižiūrimos licenciją jau gavusios?

Lietuvos banko Komunikacijos skyrius nurodė, kad viskas jau išsakyta štai tokiais atsakymais.

„Galiu patikinti, kad mano kolegos deda visas pastangas, kad įsitikintų asmenų ir įmonių atitikimu teisės aktų reikalavimams“, – patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Buvusi Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos vadovė sako, jei įmonės akcininkas teistas už finansines aferas, kaip su M. Navickiene susijusios „Foxpay“ atveju, tai jau pagrindas ne tik neduoti licencijos, bet jei licencija jau išduota – ją peržiūrėti.

„Tikrinama reputacija, ar tie žmonės neturi praeities istorijų, kriminalinės praeities. Antras dalykas – tikrinamas lėšų šaltinis“, – teigė J. Govina.

Teisėsaugos vadai yra sakę, kad tarnybose trūksta specialistų prižiūrėti, pavyzdžiui, kripto įmones.

„Ir ypatingai kalbant apie kripto sektorių, suvokti reikia, kaip ten viskas vyksta“, – sakė J. Govina.

Norą kurtis Lietuvoje rodo užsienyje dėl milijardų iššvaistymo teisiami kriptovaliutų veikėjai.

Žvalgyba skelbė, kad priešiškos valstybės bando daryti įtaką Lietuvai per modernias finansų įstaigas.