Pasak jos, Tūkstantmečio gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų. Moksleiviams, kurie gyvena nutolusiose savivaldybėse, tokios mokyklos, anot parlamentarės,  priartintų infrastruktūrą, dabar pasiekiamą tik didmiesčių vaikams. L. Andrikienė sako, kad tokios mokyklos būtų pokyčių katalizatoriai, į jas atlikti laboratorinių darbų, dalyvauti neformaliajame ugdyme galėtų atvykti viso regiono vaikai.

„Kolega G. Paluckas teisus, remdamasis Konstitucija ir jos pamatiniais principais, kad visi vaikai yra lygūs ir nusipelno vienodai gero švietimo. Tačiau jis pamiršta pasakyti, kad mūsų realybė, deja, yra kitokia.

Kolegai socialdemokratui reikėtų nusileisti ant žemės: būtent dabar yra paprastos ir elitinės mokyklos, „žinių salos“, dideli skirtumai ne tik tarp privačių ir valstybinių mokyklų, bet ir tarp valstybinių mokyklų – visa tai yra mūsų realybė. Austėja Landsbergienė, kurią komentare mini kolega socialdemokratas, čia niekuo dėta: tai, ką turime, yra prieš tai dirbusių valdžių palikimas, kuris visiškai neatitinka ateities mokyklai keliamų kokybės reikalavimų. Puikiai žinome, kad ugdymo kokybė didelių miestų ir atokesnių rajonų mokyklose yra labai nevienoda, todėl ir jų mokinių pasiekimai ženkliai skiriasi, ir tai tęstis negali“, – tvirtina L. Andrikienė.

Kolegai socialdemokratui reikėtų nusileisti ant žemės: būtent dabar yra paprastos ir elitinės mokyklos, „žinių salos“, dideli skirtumai ne tik tarp privačių ir valstybinių mokyklų, bet ir tarp valstybinių mokyklų – visa tai yra mūsų realybė.

Jos nuomone, būtina rimta mokyklų tinklo pertvarka, kurios viena iš pamatinių atramų – Tūkstantmečio mokyklos, jų atsiradimas švietimo sektoriuje.

Parlamentarė primena, kad būtent todėl Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, įvertinę švietimo sistemos, mokyklų būklę praėjusiais metais vykusių Seimo rinkimų programoje, o po rinkimų – koalicinės Vyriausybės programoje – įrašė siūlymą pertvarkant mokyklų tinklą steigti Tūkstantmečio mokyklas, kurios taptų regionų mokyklų centrais su jose kviečiamais dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojančiais mokytojais, gabiausiais pedagoginių studijų absolventais.

„Šiose mokyklose bus sukurta reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra, STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) laboratorijos ir kita. Ir svarbiausia: į šias mokyklas bus atvežami mokiniai iš kitų regiono mokyklų, kad gautų tų žinių, kurių jie negauna savo mokyklose“,– sako L. Andrikienė.

Atsiradus Tūkstantmečio mokykloms kitos to regiono mokyklos, jos teigimu, tikrai nenukentės, atvirkščiai – jų mokiniai įgis naujų, iki tol neturėtų galimybių, garantuojančių visavertį išsilavinimą ir daug geresnius ugdymo rezultatus.

„Visi suprantame ir žinome: mokytojų trūksta, aukščiausios kvalifikacijos mokytojų – tuo labiau. Tačiau pandemijos patyrimas padėjo suprasti, kad tampa visiškai realu, jog, pavyzdžiui, aukščiausios kvalifikacijos fizikos mokytojas, dirbantis Tūkstantmečio mokykloje, nuotoliniu būdu dėstytų dalyką gerokai didesniam skaičiui mokinių nei telpa vienoje klasėje“, – sako L. Andrikienė.

Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas teigia, kad Vyriausybės sumanymas pertvarkyti mokyklų tinklą steigiant vadinamąsias Tūkstantmečio mokyklas švietimo sektoriuje gilintų nelygybę, kurtų privilegijuotųjų grupes, primena ELTA.

„Tos siūlomos mokyklos – tai Austėjos Landsbergienės privačių mokyklų vizija, kurią siūloma perkelti į viešąjį sektorių. Tačiau privačių mokyklų tinkle galioja kitos vertybės ir principai. Paprastai tariant, tie, kas turi pinigų, tas gauna geresnį išsilavinimą. Jei tą patį padarysime ir mūsų valstybinių mokyklų tinkle, kai fizinis prieinamumas kentės, bus labai blogai“, – teigė G. Paluckas.

Jo nuomone,  atsiradus Tūkstantmečio mokykloms, nukentėtų likusios, nelygybė tik gilėtų, formuotųsi „žinių salos“.  Socialdemokratas laikosi nuomonės, kad efektyvus turėtų būti visas valstybinių mokyklų tinklas.