„Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie TS-LKD narį, kaltinamą šnipinėjimu Rusijai. Ši informacija jau buvo žinoma man ir nacionalinio saugumo bendruomenei, tačiau iki šiol ji nebuvo skelbiama dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas.

„Noriu akcentuoti vieną dalyką: tokios bendruomenės kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos šaulių sąjunga ar Lietuvos kariuomenė yra itin įdomios Rusijos tarnyboms. TS-LKD yra politinė jėga, kuri nuosekliai pasisako prieš Rusijos imperialistinę politiką, todėl nenuostabu, kad ji tapo taikiniu ir platforma žvalgybinei (nors ir neįslaptintai) informacijai apie Lietuvos politinę bei ekonominę aplinką, taip pat politinių tremtinių bendruomenę rinkti“, – akcentavo jis.

A. Bilotaitė: gali būti atimta pilietybė

Savo ruožtu kadenciją baigianti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad iš kaltinamojo bus atimta Lietuvos pilietybė, jei pasitvirtins, kad pastarasis laikomas ir Rusijos piliečiu.

„Jeigu bus patvirtinta, kad tai yra tas asmuo, kad jis turi dvi pilietybes – natūralus procesas, kad taip ir bus daroma. Mes laikomės nuoseklios pozicijos ir tam buvo inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kad tokie asmenys negalėtų turėti dvigubos pilietybės“, – žurnalistams Vilniuje teigė ji.

Pirmadienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis pranešė, kad teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot jo, šių metų sausį nustatytas asmuo, kuris esą buvo užverbuotas Rusijos GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba), rinko šiai tarnybai reikalingą informaciją.

Anot prokuroro, teisėsauga nustatė, kad asmuo, kuris, kaip įtariama rinko informaciją, bendradarbiaudamas su Rusijos GRU, priklausė TS-LKD partijai.

Šis asmuo, kaip paskelbė prokuratūra, taip pat priklausė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai.

Kaip teigė prokuroras, baigus ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą, įtariamasis susipažįsta ikiteisminio tyrimo medžiaga, vėliau bus priimtas sprendimas dėl kaltinamojo akto surašymo ir baudžiamosios bylos perdavimo į teismą.

Šnipinėjimu įtariamas asmuo yra suimtas, tyrimo metu teisėsauga paėmė specialią įrangą, kuria įtariamajam esą buvo perduodami nurodymai, kokią informaciją jis turi surinkti.

S. Skvernelis apie šnipinėjimo bylą žinojo anksčiau: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai buvo informuoti

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog jau anksčiau žinojo apie ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot politiko, parlamento Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dar praėjusios kadencijos metu buvo informuoti apie situaciją ir tarnybų nustatytą su Rusija bendradarbiavusį asmenį.

„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai buvo informuoti“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Buvome supažindinti su operacijos detalėmis“, – pridūrė jis, nepatikslindamas, kada konkrečiai Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo komitetą apie atliekamą operaciją.

Jis neatskleidė, ar NSGK buvo informuoti apie daugiau panašių atvejų.

Parlamento vadovas pažymėjo – pastarasis atvejis įrodo ne tik tinkamą Lietuvos tarnybų pasirengimą atlikti sudėtingus tyrimus, bet ir dar kartą primena apie valstybei keliamas Rusijos grėsmes.

„(Vertinu – ELTA) kaip profesionalų ir sėkmingą mūsų žvalgybos institucijų – pirmiausiai, Valstybės saugumo departamento – ir kitų tarnybų (...) darbo sėkmę“, – kalbėjo jis.

„Dar vienas įrodymas, kad Rusija laiko Lietuvą lygiaverte toms Vakarų Europos valstybėms, kurių šnipinėjimui skiriamas ypatingas dėmesys. Jeigu anksčiau apie tokias operacijas skaitydavome, kad kitose valstybėse vykdomos, arba filmuose žiūrėdavome, tai dabar pamatėme, kad yra Lietuva. Ir turi visi suvokti, kad Lietuva yra kėsinimosi objektas. Ir matote, netgi švenčiausios partijos, kurios yra nepriklausomybės sergėtojai, tame irgi gali turėti silpnų vietų“, – dėstė S. Skvernelis.

Be to, Seimo pirmininko manymu, pastaroji istorija ragina kelti klausimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimo. Tarnybos direktorius Darius Jauniškis jau anksčiau tikino politikams, kad kitąmet numatytas biudžetas departamentui yra nepakankamas.

„Tą, ką saugumo departamento direktorius kalba apie papildomo finansavimo poreikį – tai nėra tušti žodžiai. Tokios operacijos realizavimas, tikrai ženklią dalį biudžeto suvartoja. (...) Jeigu galvojame, kad be finansų departamentas turi atnešti šnipų galvas padėtas – tai taip nebus“, – tikino S. Skvernelis.

„Ikiteisminis tyrimas turbūt ir atsako į klausimus, kad yra padaryta rimta žala valstybei. (...) Tie metodai, būdai, kuriais buvo naudojamasis, atitinka klasikinės šnipinėjimo veiklos pavyzdį. Klasika yra. Ir ta klasika buvo pritaikyta Lietuvoje. Dar kartą reikia pasidžiaugti, kad mūsų tarnybos yra stiprios“, – apibendrino jis.