„Matant, kas yra vienoje pusėje, kas yra šiuo klausimu kitoje pusėje, turbūt tikėtis kokio nors bendro sprendimo ir proveržio šia kryptimi bus labai sudėtinga. Bet mes, kaip valstybė, ir toliau esame Ukrainos pusėje ir būsime tie, kurie sakys, kad pakvietimas turi būti Vašingtone“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį teigė ministras.

Anot jo, NATO šalių pozicijos, kada ir kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų tapti NATO nare, išsiskiria.

„Mes, Lietuva, Baltijos šalys, visada aiškiai sakome, kad negalime suteikti Rusijai veto teisės dėl NATO plėtros, kad ji neturi tokios teisės turėti, bet kitos šalys vis tiktai traktuoja Ukrainos narystės klausimą, pakvietimą į Aljansą kaip ankstyvą ir todėl bando šio klausimo tiesiog išvengti“, – kalbėjo jis.

Aljansas dar 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainą ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų neįvardino.

Pernai liepą Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.

Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas

NATO viršūnių susitikimas Vašingtone vyks liepos 9–11 dienomis.