„Apie sutartį kalbėti dar anksti, dabar vyksta analizė, konsultacijos ir, matyt, rudenį turėsime naujos informacijos, – BNS sakė L. Kasčiūnas. – Manau, kad spalį turėsime sprendimą.“

Ministras patvirtino, kad šiuo metu kovos mašinas renkamasi iš trijų gamintojų, tačiau jų neįvardijo.

Vikšriniai šarvuočiai perkami dviem „Geležinio Vilko“ brigados batalionams – Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų. Ši technika reikalinga siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją.

L. Kasčiūnas sakė, kad sprendžiant dėl to, kurį gamintoją rinktis, bus svarbi šarvuočių kaina, pagaminimo greitis, taip pat tai, ar įmonė sutiktų dalį technikos gamybos perkelti į Lietuvą.

„Tai būtų didžiulis privalumas apsisprendžiant, kokia tai galėtų būti platforma“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, iš to laimėtų ne tik Lietuvos verslas, bet mažėjant priklausomybei nuo užsienio tiekėjų didėtų ir šalies saugumas.

L. Kasčiūnas teigė nesantis tikras, ar visi trys gamintojai gali pasiūlyti perkelti gamybą.

Tai būtų didžiulis privalumas apsisprendžiant, kokia tai galėtų būti platforma.

Šiemet Seimas priėmė gynybos pramonę reguliuojantį įstatymą, kur apibrėžė panašaus pobūdžio valstybės susitarimus su verslu.

Įstatyme pramoniniu bendradarbiavimu, rinkoje žinomu kaip ofsetas, įvardytas mechanizmas, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vikšrinių pėstininkų kovos mašinų pirkimu vykdomas antrasis „Geležinio Vilko“ brigados mechanizacijos etapas.

Pirmuoju etapu kitiems dviems brigados batalionams – Kunigaikščio Algirdo ir Kunigaikštienės Birutės ulonų – buvo nupirkti ratiniai šarvuočiai, pavadinti „Vilkais“.