„Tikrai bus labai įdomu stebėti, ar visa kariuomenė, kuri buvo dislokuota Baltarusijoje, sugrįš namo, kaip žada Rusijos pareigūnai“, – sako L. Kojala.

Pasak jo, jau prieš pratybas buvo tikėtasi, kad šiemet jos sulauks žymiai daugiau dėmesio nei tokios pat pratybos prieš ketverius metus, nes pasikeitė geopolitinė situacija ir Rusija vertinama kaip už karą Ukrainoje atsakinga valstybė.

Politologo teigimu, prie to, kad pratybos susilaukė didesnio žiniasklaidos dėmesio, prisidėjo ir nuolatinis Baltijos šalių kalbėjimas apie tai, kad NATO neturėtų pamiršti savo rytinių valstybių.

„Mums turbūt yra malonu, kad vakar ne viename [JAV] televizijos reportaže matėme ir mūsų prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri komentavo iš savo perspektyvos: kaip ji vertina pratybas, kokias grėsmes tai kelia Baltijos valstybėms ir panašiai“, – pasakoja L. Kojala.

Politologas sako, kad Rusija nori siųsti žinią Vakarų pasauliui, jog yra pasirengusi, numačiusi įvairiausius scenarijus, tarp jų ir karinio konflikto, ir jei toliau matys, iš jos pusės vertinant, provokacijas, tuomet galbūt į tai bus reaguojama. Tai tam tikra prasme yra jėgos ir raumenų demonstravimas, sako L. Kojala.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją tam, kad galėtų stebėti šias pratybas.

Politologas pastebi, kad pastaraisiais metais santykiai tarp Rusijos ir Baltarusijos nėra patys geriausi, tačiau retorikos paaštrėjimas nevirsta konkrečiais politiniais sprendimais.

Visas L. Kojalos komentaras apie pratybas „Zapad 2017“ – įraše.