Pasak jo, susiklosčiusi situacija gali būti palanki Rusijos puolamai Ukrainai.

„Vidiniai režimo nesutarimai ir jų išvirtimas į tokią, galima sakyti, politinę konfrontaciją bent jau teoriškai palanku Ukrainai, nes sudaro terpę sėkmingiau vykdyti karines operacijas. Galime įsivaizduoti, kad ir agresoriaus pajėgos Ukrainos teritorijoje bus pasimetusios, nebus aišku, kaip klostysis tolesni veiksmai, kaip toliau vykdyti tuos agresyvius veiksmus, kuriems neaišku, kas dabar vadovauja. Tai sudaro palankesnę terpę Ukrainai, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Aišku, toliau viskas priklausys nuo įvykių eigos“, – BNS šeštadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas L. Kojala.

Jis sako, kad pastarieji įvykiai Rusijoje karą Ukrainoje nustumti į antrą eilę.

„Visi galios galios veikėjai norės atitraukti turimas pajėgas iš Ukrainos teritorijos arčiau Maskvos, tai aišku, būtų palankus scenarijus Ukrainai, nes ji taptų antraeiliu veiksniu Kremliui“, – mano L. Kojala.

Jis sako, kad situacija Rusijoje kol kas neapibrėžta, nes neturima daug patikimos informacijos, todėl daryti išvadas sudėtinga.

„Istoriškai vertinant tokių režimų, kaip Rusijoje, funkcionavimą ir galimą subyrėjimą, staigumas yra gana dažnai pasitaikantis elementas. Todėl, kad autoritariniai režimai demonstruoja išorinį tvirtumą, bet jis yra paviršinis. Bet mes nematome to, kas verda viduje. Ir tas virimas galiausiai gali privesti prie elito tarpusavio kovų, kurios gali gerokai išjudinti režimą. Nežinome, ar tai jau vyksta Rusijoje, bet tam tikrų požymių, akivaizdžių požymių, yra“, – BNS teigė L. Kojala.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau pareiškė, kad yra kariuomenės štabo būstinėje Rostove prie Dono ir kad jo kovotojai kontroliuoja šio Rusijos pietinio miesto karinius objektus, įskaitant aerodromą.

Anksčiau J. Prigožinas sakė, kad jo pajėgos iš Ukrainos fronto įžengė į Rusijos teritoriją, pažadėjo nuversti Rusijos karinę vadovybę ir pareiškė, kad jis ir tūkstančiai jo kovotojų yra pasirengę mirti.

„Viską lemia lojalumas jėgos struktūrų Rusijos viduje, jeigu tos struktūros išlieka ištikimos V. Putinui, be abejo, kad galimybė, kad režimas subyrės, tampa nedidelė. Galbūt įvyks tik tam tikri vidiniai persistumdymai“, – BNS sakė L. Kojala, paklaustas, ar J. Prigožino grupuotė gali pasiekti pergalių prieš valdžios kariuomenę.

„Jeigu mes nežinojome, ar nematėme, kad Rusijos viduje armija ar kitos struktūros buvo nepatenkintos V. Putino valdžia ir galbūt turėjo įsivaizdavimą, kad J. Prigožinas gali pakeisti situaciją į gerą, tuomet tai gali išvirsti į platesnį veikimą, kuriame Putinas nesugebės išlaikyti galios monopolio Rusijos viduje. Bet tokias išvadas daryti dar anksti, mes turime jokių požymių, kad tai vyksta kol kas mestas rimtas iššūkis V. Putino valdžiai, režimo reakcija, ko gero, paaiškės per artimiausiais dienas“, – sakė L. Kojala.

Reaguodama į „Wagner“ veiksmus, Rusijos valdžia paskelbė antiteroristinės operacijos režimą Maskvoje ir Maskvos regione.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Wagner“ boso ginkluotą maištą pavadino išdavyste ir pažadėjo ginti žmones ir Rusiją.