Spaudos konferencijoje, surengtoje užsidarius rinkimų apylinkėms, VRK pirmininkė sakė, kad VRK gavo pranešimų dėl komisijų narių elgesio, kad komisijų nariai galimai  agitavo, nedezinfekavo rankų po kiekvieno dokumento paėmimo, nereikalavo nusiimti veido kaukių.

„Veido kaukes reikia nusiimti  tik tuomet,  kai komisijos nariams kyla abejonių dėl asmens tapatybės“, – priminė L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, taip pat gauta pranešimų, buvo nemažai paklausimų ir pasipiktinimų dėl to, kad Seimo rinkimų metu negalima balsuoti kitoje apygardoje.

„Seimo rinkimų metu balsuoja rinkėjai tik savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje“, – sakė VRK pirmininkė. 

Anot jos, VRK  per šias kelias dienas gavo apie 90 pranešimų apie rinkimų agitacijos galimus pažeidimus, bet didžioji dalis nepasitvirtino, tik apie 10-12 pranešimų  yra  pasitvirtinę.

L. Matjošaitytės teigimu, daugiausiai pranešimų buvo dėl įrašų socialiniuose tinkluose, buvo pavieniai atvejai dėl trumpųjų žinučių siuntimų, reklamos ant transporto priemonių.

VRK taip pat teko spręsti problemas dėl asmenų, esančių saviizoliacijoje, kurie  buvo pateikę prašymus balsuoti  namuose.

„Kiekvienas atvejis yra analizuojamas. Noriu informuoti, kad VRK dėl kiekvieno atvejo prašys raštiško paaiškinimo rinkimų komisijų, kurie organizavo atinkamai balsavimą namuose. Informacija yra tokia, kad dalies rinkėjų nerado namuose, dalis neatidarė durų, buvo rakinamos laiptinės“, – sakė VRK pirmininkė.

Ji pateikė  atvejį, kai asmuo, grįžęs iš užsienio, izoliavosi  viešbutyje, o rinkimų  komisijos nariai nuvyko į viešbutį ir tuo metu asmens nerado. „O rinkėjas tuo metu, pasirodo, buvo sporto klube. (….) Turime vieną atvejį, kai asmuo buvo savizioliacijoje, tačiau  balsavo rinkimų apylinkėje. Vėlgi klausimas, kaip tai įvyko? Kartais asmenys nurodo neteisingus savo kontaktus ir su jais neįmanoma susisiekti“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji nurodė atvejį, kai anūkė parašė skundą, kad garbaus amžiaus jos senelė negalėjo balsuoti. „Patikrinome tą informaciją ir nustatėme, kad du kartus nebuvo įleisti komisijos nariai, nes bijojo senelė įsileisti rinkimų komisijos narius. Tokiu atveju anūkė, nežinodama tos informacijos, parašė skundą ir norėjo atitinkamai už senelę balsuoti, bet tokia galimybė įstatyme nėra numatyta, kadangi asmuo yra veiksnus', – sakė VRK pirmininkė.

Sekmadienį Lietuva rinko naujos sudėties Seimą. Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 procentai.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.