– Lietuvos narystės NATO 20-mečio proga Ukrainos centre Vilniuje pristatėte iš Briuselio parvežtą parodą „Nuo Helsinkio iki Kyjivo: atgal į ateitį“. Priminkite, kokia tai ekspozicija. Kodėl dabar pasirinkote ją pristatyti Lietuvoje?

– Kai rengiau šią parodą, norėjau pavaizduoti naujų modernių demokratinių valstybių atsiradimą Europoje nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros 1917–1918 m. ir kolektyvinio regioninio saugumo siekius anuomet ir mūsų laikais. Pernai lapkritį ši paroda buvo eksponuojama EP rūmuose Briuselyje. Jos atidaryme europarlamentarai ne tik akcentavo savo valstybių kūrimosi po Pirmojo pasaulinio karo svarbius aspektus, bet visi be išimties daug dėmesio skyrė ir Ukrainai šiandien, kuri vienintelė šiame regione nėra ES ir NATO narė. Pernai prie NATO prisijungė Suomija, šiemet ir Švedija, o tai iš esmės stiprina Baltijos jūros regiono saugumą. Tačiau kol nebūsime viename gynybiniame aljanse su Ukraina, tol negalėsime jausti užtikrintumo. Suėjus dvejiems metams nuo Rusijos vykdomo totalinio karo prieš Ukrainą pradžios, nusprendžiau šią ekspoziciją, kurioje vaizduojamos įvairios deklaracijos, žemėlapiai, dokumentai, pristatyti visose šešiose regiono valstybėse. Ją atidarant Ukrainos centre Vilniuje, čia dalyvavę šio regiono – nuo Suomijos iki Ukrainos – ambasadoriai, diplomatai Lietuvoje, pabrėžė lygiai tą patį: Ukraina turi tapti ES, NATO nare, o be jos mūsų valstybių ateities saugumas neįmanomas.

– Kalbant apie paramą Ukrainai, ką šiuo metu daro ES, EP?

– Šiemet Europos Vadovų Tarybai pavyko perlaužti Viktoro Orbano Vengriją ir atblokuoti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, kuri besiginančiai ir rusų atakų nukankintai šaliai yra tiesiog gyvybiškai svarbi. Pernai vyriausiasis ES diplomatijos įgaliotinis Josepas Borrellis pasiūlė naują pagalbos Ukrainai fondą pagal Europos taikos priemonę. Tikimės, kad per ateinančius ketverius metus kasmet šio fondo biudžetas sieks po 5 mlrd. eurų. Naujas fondas leis ir toliau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. 2022–2024 m. pagal Europos taikos priemonę ES jau surinko 11,1 mlrd. eurų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti. EP neseniai priėmėme rezoliuciją dėl ryžtingos ES pagalbos Ukrainai poreikio praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pradžios. Turime užmegzti ilgalaikį dialogą su Europos, ne trečiųjų šalių gynybos bendrovėmis, kad būtų užtikrinta nuolatinė šaudmenų, sviedinių ir raketų, gamyba. Europa turi suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų: tiek dronų, tiek antidronų, tolimojo nuotolio raketų, bepiločių orlaivių ir ginklų, artilerijos. Pritarėme, kad visi ES ir NATO sąjungininkai turėtų remti Ukrainą karine prasme, skirdami ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus. Kovą EP balsavome dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti prekybos srautus tarp ES ir Ukrainos, pratęsimo. Ryžtingai palaikiau pasiūlymą, nes ekonominė parama Ukrainai būtina.

Pritarėme, kad visi ES ir NATO sąjungininkai turėtų remti Ukrainą karine prasme, skirdami ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus.

 

– O kaip dėl Rusijos, ko ES imasi dėl Rusijos įtakos silpninimo?

– Naujausias, 13-asis sankcijų paketas įtraukė dar 200 asmenų ir subjektų, o iš viso jų yra 2 tūkst. Naujausiomis priemonėmis siekiama apriboti Rusijos ginklų pramonės galimybes gauti komponentų dronams gaminti. Tačiau žinome, kad ankstesnes sankcijas bandoma apeiti, kad prekyba vyksta per Centrinės Azijos šalis. Pernai lapkritį EP priėmėme rezoliuciją dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo, pritarus, kad ES lygmeniu reikia sustiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų vengimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Trečiosios šalys, kurios padeda Kremliui apeiti sankcijas, turi būti daug griežčiau baudžiamos ne tik antrinėmis sankcijomis, bet ir diplomatinių santykių lygiu. Sausį, balsuodami dėl ES Vidurinės Azijos strategijos, taip pat įtraukėme sankcijų apėjimo problemą. Visgi dar yra sričių, kur sankcijų reikia įvesti. EP neseniai dalyvavau debatuose dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos maisto ir žemės ūkio produktų importui į ES. Šis importas ne tik kenkia mūsų bendrai rinkai, bet šie nedemokratiniai režimai iš ES dar ir uždirba po daugiau nei 1,5 mlrd. eurų per metus už šiuos produktus. Paskaičiuokime, kiek dronų bombarduoti Ukrainą gautųsi už tokią sumą! Europos Komisija (EK) kovo pabaigoje paskelbė, kad planuoja įvesti muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams. Tai turėtų duoti tokį patį rezultatą, kokį duotų sankcijos.

– Dirbdamas EP, visuomet daug dėmesio skiriate Baltarusijos situacijai. Kaip ją vertinate šiuo metu?

– Kadencijos pradžioje tapau Delegacijos ryšiams su Baltarusija nariu. Didelių optimistinių vilčių neturėjau (režimas jau tada nebuvo demokratinis, tapęs Kremliaus marionete, o Lietuvos pašonėje stovėjo Astravo atominė elektrinė), bet tai, kas įvyko vėliau, – anuomet būtų atrodę neįtikėtina. Neteisėti prezidento rinkimai, savų piliečių suėmimas ir kalinimas, dirbtinai sukelta nelegalių migrantų krizė prieš Lietuvą ir Baltijos šalis, Rusijos kariuomenės priėmimas į savo teritoriją karui prieš Ukrainą, logistikos suteikimas Rusijos karinei technikai, planai kartu su Kremliumi dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje... Minsko retorika Baltijos šalių ir visos Europos atžvilgiu apskritai tampa nevaldoma. Jau daug kartų iš tribūnų sakiau, kad mes per daug ignoruojame Baltarusiją, per daug nerimtai žiūrime į Minsko režimą, į Aliaksandrą Lukašenką. EP, o kartu ir aš, raštiškai bendraudamas su EK, stengiamės palaikyti glaudų dialogą, bandydami informuoti ir sužinoti EK veiksmus, teikti siūlymus dėl iš Baltarusijos kylančių migracijos ir branduolinių grėsmių valdymo poreikių. Reikia griežtesnės migracijos kontrolės dėl didėjančių srautų iš Baltarusijos. Tikėkimės, kad vadinamasis Migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketas, priimtas EP balandžio 10 d., įgalins veikti visos ES lygmeniu, o ne valstybėms pavieniui. Kovo mėnesį kreipiausi į EK dėl Minsko režimo ketinimų šį balandį priimti naują karinę doktriną, kuri leistų „gynybos“ tikslais panaudoti taktinį branduolinį ginklą iš Baltarusijos teritorijos. Baltarusija ilgai negavo tikslinių sankcijų. Vos ne tik tarp kita ko pavieniai keli juridiniai ir fiziniai asmenys yra įtraukiami prie sankcijų, skirtų Rusijai. Baltarusijos režimas yra karo prieš Ukrainą bendrininkas, todėl seniai pasisakau, kad sankcijos turi būti tolygios, kaip ir Kremliui.

Svarbu ir farmacijos stiprinimas bendroje rinkoje, kuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Man tikrai buvo didžiulė garbė prisidėti prie Lietuvoje veikiančios vienos sėkmingiausių hepatito C prevencinės patikros programos atsiradimo.

 

– Kovo pabaigoje EP vyko vienuoliktoji ES ir Rytų partnerių EURONEST Parlamentinės Asamblėjos sesija. Jos metu buvo priimtas ir jūsų rengtas pranešimas dėl Rusijos vykdomo karo ekonominio poveikio Ukrainai ir visai Rytų kaimynystei.

– EURONEST Parlamentinėje Asamblėjoje, vienijančioje EP ir Rytų kaimynystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos – parlamentus, priimdami šį pranešimą mes kalbame ne tik apie ekonomiką, bet ir apie bendrą ES ir Rytų partnerių poziciją Rusijos, Baltarusijos atžvilgiu. Svarbu, kad ES ir Rytų partnerių sutarimas būtų vienodas. Rusijos karo žala Ukrainos ir visos Europos ekonomikai – akivaizdi. Privalome sutelkti visas turimas ES priemones ir šių valstybių paramą. Kartu nelengvoje situacijoje atsidūrusi ir Moldovos ekonomika. Reikia skatinti ES baigti teisinius procesus, kad įšaldytos Rusijos lėšos būtų panaudojamos Ukrainai paremti. Taip pat per sesiją daug dėmesio skyrėme Moldovos ir Ukrainos narystės ES derybų etapui, Sakartvelo perspektyvai Bendrijoje. ES taip pat turi toliau remti šių valstybių pažangą, demokratijos stiprinimo siekius ir apskritai didinti savo įtaką Rytų Europoje, neleisti Rusijai užimti galios pozicijų.

– Baigiant pokalbį norėtųsi aptarti vieną svarbiausių temų šios EP kadencijos pradžioje – sveikatą. Jūs dalyvavote sprendžiant sveikatos klausimus, veikėte kovos su vėžiu ir dėl COVID-19 įgytos patirties ir pasiruošimo ateičiai komitetuose. Ar sveikatos klausimai išliks ES prioritetas?

– Ši ES kadencija prasidėjo beprecedente pandemija. Ją pavyko suvaldyti visoms valstybėms narėms veikiant solidariai ir tai buvo esminis žingsnis gelbėjant žmonių gyvybes. Koordinuotai dalijomės vakcinomis, tiek tarp valstybių narių, tiek ir su trečiosiomis šalimis. Mano Europos liaudies partijos frakcija akcentavo kovos su vėžiu prioritetą: pavyko sukurti komitetą, parengta detali strategija. Išskyrėme sritis, kurios tinka ir bendriems sveikatos klausimams: paslaugų prieinamumas, gydymo kokybė, tyrimų duomenų dalijimasis. Čia atsivėrė ne kartą mano akcentuota Rytų ir Vakarų Europos sveikatos apsaugos atskirtis. Svarbu ir farmacijos stiprinimas bendroje rinkoje, kuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Man tikrai buvo didžiulė garbė prisidėti prie Lietuvoje veikiančios vienos sėkmingiausių hepatito C prevencinės patikros programos atsiradimo. Neseniai viename Lietuvos miestelyje prie manęs priėjo moteris, kuri papasakojo, kad per patikrą jai buvo atrastas hepatito C virusas ir iškart pradėtas gydymas vaistais, kurie 100 proc. kompensuojami. Nuo programos pradžios, 2022 m. gegužės, iki dabar jau patikrinta daugiau nei 1 mln. mūsų piliečių. Gydymas taikomas 3,5 karto daugiau pacientų nei iki jos pradžios. Tai gelbsti gyvybes, padeda ir kovoje su kepenų vėžiu. Lietuva yra pirmoji Centrinės Europos šalis, pradėjusi įgyvendinti šią programą. Neabejoju, kad sveikata liks ES prioritetas, judame link Europos sveikatos sąjungos.