Visuomeninės organizacijos, fiziniai asmenys kandidatus galės siūlyti iki gruodžio 9 dienos. Iš jų bus atrinktas nominantas 2016 metų Laisvės premijai gauti, jo kandidatūra bus teikiama Seimui tvirtinti.

„Tikiuosi, kad žmonės bus guvūs, labai kviečiu tą daryti aktyviai. Manau, kad tikrai pavyks“, – trečiadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Komisija taip pat nutarė prašyti Seimo teisininkų paaiškinimo, ar galima iš naujo parlamentui pristatyti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kandidatūrą 2015 metų Laisvės premijai gauti.

„Įstatymas nurodo ir numato, kad premija turi būti teikiama kasmet. Pernai tas nebuvo padaryta, vadinasi, įstatymas neįvykdytas iki galo. Šiuo klausimu prašysime Teisės departamento išvadų. Tas nusiteikimas yra svarstyti klausimą, kad jis būtų išspręstas“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Buvusi Laisvės premijos komisija siūlė 2015 metų premiją skirti V.Landsbergiui, tačiau tam nepritarė Seimas. Po tokio Seimo sprendimo atsistatydino dalis komisijos narių, premija liko niekam nepaskirta. Net pasigirdo siūlymų visai naikinti šią premiją.

Įstatyme taip pat numatyta, kad pretendentas premijai gauti Seimui turi būti pateiktas iki lapkričio 23 dienos, o pati premija Seimo nutarimu paskiriama iki gruodžio 23 dienos.

Kadangi naujos kadencijos parlamentas pradėjo dirbti tik lapkričio 14-ąją, nespėta laiku sudaryti naujos komisijos ir paskelbti atranką.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.