Dar pažindinasi
Prieš 100 dienų Seimo rinkimuose rinkėjai daug vilčių dėjo į naujus ar bent naujesnius vardus, kad šie bus sąžiningesni už pirmtakus ir į gera pakeis mūsų gyvenimą. Nors ir ne rekordinis skaičius (2016 m. tokių buvo 77), bet tikrai daug – 61 – parlamento naujokų pradėjo naują politinį ciklą.
Net 34 iš jų – rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai.
Tarp jų ryškiausia žvaigždė – olimpinė ir pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, galima sakyti, tiesiai iš Paryžiaus olimpinių įkopė į Lietuvos politinį olimpą. Ar politikos debiutantė taip įsivaizdavo Seimo darbą? „Daugmaž taip ir įsivaizdavau, kad bus daug darbo, daug kreipimųsi dėl įvairių problemų. Tačiau kol kas buvo daugiau pažintinis laikotarpis, o realesni darbai gal prasidės pavasario sesijoje ar dar vėliau“, – sako L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Jai patikėta vadovauti Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Pasak jos, yra daug problemų, kurios tiesiogiai susijusios su sportu, ir ji turi pamąstymų siūlyti teisės aktų pataisų. Tačiau kokių, kol kas nedetalizuoja, juolab iki šio pirmadienio Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dar nebuvo viceministro, kuruosiančio sportą.
Keli olimpiečiai, kitos sporto žvaigždės Seime yra padarę gana sėkmingą politinę karjerą. Tačiau į klausimą, ar po pirmųjų kelių mėnesių parlamente L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei atrodo, kad į politiką ji atėjo ilgam, debiutantė sako: „To reikės klausti rinkėjų ir po ketverių metų, jei pačiai tada bus noras čia likti.“
Beje, Liberalų sąjūdis savo frakciją papildė dar vienu olimpiečiu – kanojininku Jevgenijumi Šuklinu. Joje jau trečia kadencija – olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.
Tačiau net ir tiems Seimo debiutantams, kurie politikoje – ne naujokai, nelengva.
„Įsiliejame į Seimo darbą sesijos viduryje. Kartais būna projektų svarstymų vidurys, sunku suprasti, ko kai kuriomis pataisomis siekta, nes svarstymai komitetuose vyko ankstesnėje kadencijoje, o dabar jau priėmimo stadija. Iššūkių netrūksta, bet po truputį įsitraukiame į darbą. Laiko mokytis ypač daug nebuvo“, – pasakoja, iki tapdamas parlamentaru, penkerius metus Akmenės vicemeru dirbęs socialdemokratas Tomas Martinaitis.
Jis džiaugiasi, kad dabar, tarpsesijiniu metu, vyksta daug frakcijos susitikimų su įvairių ministerijų atstovais dėl rengiamo Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano, tad daugiau galimybių padiskutuoti, kokių reikės įstatymų iniciatyvų tai programai įgyvendinti. „Tai padeda geriau įsitraukti į darbą ir viliuosi, kad naujoje sesijoje jau galėsime efektyviau darbuotis“, – tikisi T. Martinaitis.
Judėjimas: T. Martinaitis, į klausimą, ar nesigaili Akmenę iškeitęs į sostinę, sako esantis karjeros politikas, tad tapimas Seimo nariu politinėje karjeroje buvo žingsnis į priekį. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Teko svarbūs postai
Kai kuriems, nors ir naujokai, patikėti ir svarbūs postai. Štai politikoje debiutavusi iki tol buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tapo socialinės apsaugos ir darbo ministre, šešiems iš šešiolikos Seimo komitetų pirmininkauja parlamento debiutantai.
„Pačią pirmą, kas žino, gal ir paskutinę, kadenciją Seime stačia galva nėriau į visas veiklas. Kai esi valdančiojoje koalicijoje ir iš karto tampi komiteto pirmininke, tai didelis iššūkis. Nemaniau, kad iš karto turėsiu tiek atsakomybių, tad laiko apsiprasti, susipažinti su veikla kaip ir nebuvo, iš karto reikėjo dirbti. Tačiau naudojuosi kolegų patarimais ir padrąsinimais. Kai esi vienmandatininkas, dar daugiau iššūkių, nes labai daug susitikimų. Tačiau kai daug darbo, daug ir padarai. Atsakomybės nebijau“, – sako socialdemokratė Vaida Aleknavičienė, kuriai patikėta vadovauti Švietimo ir mokslo komitetui.
Tiesa, ji naujokė Seime, bet ne politikoje, – beveik dešimtmetį buvo Joniškio rajono savivaldybės vicemerė. Ne veltui jai vienintelei iš debiutantų pavyko laimėti Seimo mandatą jau pirmame rinkimų ture. „Ilgai dirbau vicemere, buvo įdirbis, daug bendrauju su žmonėmis“, – sėkmės formulę išduoda socialdemokratė.
V. Aleknavičienė pasakoja, kad jos vadovaujamame komitete dauguma naujokų, bet yra ir senbuvių. Ji vertinanti jų patirtį, tačiau nemano, kad naujokas negali vadovauti komitetui, juolab tai daugiau organizacinis darbas, o jai dirbant vicemere teko ir projektus pristatyti, ir pirmininkauti. Tad Seime – tik aukštesnis politinis lygmuo.
Įstatymų inicatyvas siūlo visi. „Kai naujokų daug, visi turi savo idėjų. Tačiau jas reikia išgryninti, išsiaiškinti, kur įstatymu reglamentuojamas dalykas, o kur užtenka ministro įsakymo, nes reikia įvertinti, kaip įstatymo keitimas pakoreguos kitų likimus, kad norėdamas padėti vieniems, nepakenktum kitiems“, – pabrėžia V. Aleknavičienė.
Individualiai ji pati teisės aktų projektų kol kas nėra parengusi, bet sako pamąstymų turinti. Kokių, kol kas viešai neskelbia.
Daugiau kaip pusė Seimo naujokų per pirmuosius pusantro mėnesio iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų suskubo išleisti per 2 tūkst. eurų, keturiolika iš jų – per 2,7 tūkst., t. y. maždaug maksimalią įmanomą sumą.
Nauji, bet ne naujokai
Naujos kadencijos Seime – ne tik naujos pavardės, bet ir visiškai naujas frakcijos vardas – „Nemuno aušra“. Tačiau pirmą kartą Seime dirbs trylika iš devyniolikos frakcijos narių.
„Nors partija ir frakcija nauja, bet politinėje veikloje naujokai tik keli, dauguma buvę Seimo narių patarėjais, padėjėjais ar atėję iš savivaldos, kur užėmė aukštas pareigas. Tad šįsyk nauja frakcija nesukėlė tokios didelės nuostabos, kaip kad 2008 m., kai Seimo nariais tapo šou verslo atstovai, susibūrę į Tautos prisikėlimo partiją. Beje, ir 2020 m. su debiutuojančia Laisvės partija į Seimą pakliuvo daug įvairių organizacijų aktyvistų, o ne anksčiau politikoje dalyvavusių asmenų“, – lygina „aušrietis“ Dainius Varnas.
Jis pats politikoje – irgi jau ne vienus metus, yra dirbęs Seimo narių padėjėju, patarėju, jam įstatymų leidybos dalykai – nenaujiena, tad nebuvo šoko, kad kažkas – visiškai nauja.
D. Varnas – Švietimo ir mokslo komiteto narys, gilinasi į šią sritį, rengia porą teisės aktų projektų. Vienas – dėl privačių mokyklų. „Kitose Europos šalyse šios mokyklos nėra, kaip kad Lietuvoje, uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios pelno. Reikia sutvarkyti teisinį reguliavimą, kad jos vykdytų ugdymo procesą, o ne užsiimtų pelno siekimu, nes tai iškreipia rinką. Jei privačios mokyklos negautų finansavimo ir iš valstybės, tegu moka mokytojams, kiek nori, bet jei gauna, atlyginimai turi būti tokie pat kaip valstybinėse mokyklose“, – projekto esmę nusako jų autorius. Jis taip pat rengia įstatymo pataisas dėl religinio ugdymo, kad Konstitucijos ir įstatymų pripažintos mažesnės Lietuvos religinės bendruomenės gautų finansavimą savo parapijose rengti savo konfesijų vaikų mokymus, nes dabar mokyklose visi turi pasirinkimą klausytis tik apie katalikų tikybą arba rinktis dorinį ugdymą, etiką.
Patyrimas: pasak „aušriečio“ D. Varno, nors jų partija nauja, bet tarp frakcijos narių politinės veiklos naujokų – tik keli. Tad nėra tokios nuostabos, kaip kad 2008 m. į Seimą atėjus šou verslo atstovams. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Projektų antirekordas
D. Varnas pasakoja, jog tenka girdėti pašaipų, kad Seimo nariai, daugelis neturėdami teisinio išsilavinimo, rengia įstatymus. Tačiau, džiaugiasi jis, Seime dirba daug tai išmanančių valstybės tarnautojų ir, parlamentarui deklaravus, ko jis nori pasiekti, padeda parengti įstatymą.
Vis dėlto, nors rinkimuose žadėta daugybė pokyčių, tačiau naujas Seimas per pirmąją savo sesiją priėmė daugiausia pirmtakų pradėtus rengti teisės aktus. Rengiant naujus pasiektas pasyvumo rekordas: per pirmą sesiją, neskaičiuojant Prezidento pasiūlytų, registruoti 108 teisės aktų projektai, iš kurių 98 pateikė Seimo nariai, dešimt – Vyriausybė (du iš jų – kartu su Prezidentu). 2020-aisiais per tą patį laikotarpį buvo registruota mažiausiai teisės aktų nuo pat 1992-ųjų, bet žymiai daugiau nei dabar – 167. Iš jų 131 pateikė Seimo nariai, 36 – Vyriausybė. Tad šįsyk ministrų kabinetas išskirtinai pasyvus. Tačiau ko čia stebėtis, jei kai kurie jų lig šiol neturi viceministrų ir dalies patarėjų.
Nors dar ankstesnės kadencijos buvo kritikuotos, kad rengia daug, bet nepasvertų projektų, vis dėlto iš žymiai mažėjančio jų skaičiaus galima daryti prielaidą, kad skambūs žodžiai apie permainas nebuvo paremti bent kiek realesniais ir konkretesniais jų įgyvendinimo planais.
Aktyviausi siūlydami projektus buvo socialdemokratų naujokai. Tačiau kai kurie siūlymai net ir nustebino. Štai Antanas Nedzinskas (tiesa, jis ne visiškas naujokas Seime – į jį grįžo po dvylikos metų pertraukos) įregistravo pataisą, siūlančią panaikinti vaikų šampano draudimą.
Kito Seimo naujoko – Laisvės kovų ir valstybės istorinės komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus kol kas tik idėja įvesti abiturientams privalomą istorijos egzaminą sulaukė nemažai diskusijų.
Kai lig šiol niaujamasi dėl postų, mažiau laiko lieka ir pagrindiniam darbui – įstatymų leidybai.
Tačiau akivaizdu, kad pagrindiniam darbui – įstatymų leidybai – laiko lieka mažiau, kai vis dar kelis mėnesius tebesiniaujama dėl postų. Kol dėl neapykantos žydams teisiamas „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis bando suskubti gauti Seimo vicepirmininko postą iki teismo verdikto, Seime debiutavusi jo partija prarado ir lig šiol turėtąjį, nes Agnė Širinskienė jau atsižadėjo bičiulystės su „aušriečiais“. Tad jie Seime teturi dviejų komitetų pirmininkų postus. Turint omenyje, kad Prezidento valia jiems tekusiuose ministrų postuose – nepartiniai, galima sakyti, kad ši partija valdančioji tik popieriuje, nes realiai svarbių postų beveik neturi.
Kita valdančiosios koalicijos partnerė – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dar iki pavasario sesijos ketina apsispręsti, ar likti su „aušriečiais“ vienoje kompanijoje. Gali nutikti, kad taip sunkiai lipdyta valdančioji koalicija, pradėjusi eižėti dar nenudžiūvus rašalui ant koalicijos sutarties, pasieks trumpaamžiškumo rekordus.
Kas antrame balsavime
Kai kuriems Seimo naujokams, atrodo, daug smagiau susitikti su savo rėmėjais, nei dirbti ne visuomet plačiajai visuomenei matomą parlamentaro darbą – rengti teisės aktų projektus. Žinoma, su rinkėjais susiti būtina, bet, kaip skelbiama „aušriečių“ paskyrose feisbuke, Seimo narių turai po Lietuvą – kaip rinkimų kampanijos metu, per dieną aplankant ir keturias savivaldybes. Tad nestebina, kad partijos lyderis R. Žemaitaitis dalyvavo tik kiek mažiau nei kas antrame balsavime Seime. Nors dabar pertrauka tarp Seimo sesijų, bet komitetų posėdžiai vyksta.
Seimo naujokas socialdemokratas T. Martinaitis taip pat dalyvavo vos 49 proc. balsavimų. Jis aiškina keletą popiečių turėjęs vykti į savo vienmandatėje apygardoje vykstančius renginius, vienąkart nedalyvavo balsavime, nes Seimo posėdis užsitęsė, o buvo kviestas į krašto apsaugos ministrų pasikeitimo ceremoniją. Paskutinę savaitę prieš Kalėdų šventes jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o Seimo pateikiamoje statistikoje neatsižvelgiama į dėl pateisinamos priežasties praleistus balsavimus.
„Aušrietis“ D. Varnas laikosi tokios nuomonės: „Už R. Žemaitaitį negaliu atsakyti, bet aš dalyvauju komitetų, Seimo posėdžiuose. Pats svarbiausias dalykas parlamentarui – jų nepraleisti net dėl susitikimų su rinkėjais. Tai būtų visuomenei blogas pavyzdys, nes kodėl tuomet kiti turi eiti į darbą, o parlamentarai – ne?“
Jis sako pritarsiantis rengiamam projektui, kad jei Seimo narys nedalyvauja posėdžiuose, jam būtų taikomos finansinės sankcijos, pavyzdžiui, parlamento vadovas Saulius Skvernelis siūlo, kad būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį.
Beje, D. Varnas, nors sako pavyzdingai dalyvaujantis posėdžiuose, savo valią išreiškė tik 77 proc. balsavimų. „Čia tokios parlamentinės gudrybės: posėdyje dalyvauji, bet yra susitarimai, kad netrukdysi priimti kokį sprendimą. Tad jei sąžinė neleidžia balsuoti „už“, geriau visai nebalsuoti“, – aiškina jis.
Postas: „Kai esi valdančiojoje koalicijoje ir iš karto tampi komiteto pirmininke, tai didelis iššūkis. Laiko apsiprasti, susipažinti su veikla kaip ir nebuvo, iš karto reikėjo dirbti“, – sako V. Aleknavičienė. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Lėšų taškymo čempionai
Nors kai kurie Seimo naujokai prisipažįsta dar besimokantys parlamentaro darbo, vienoje srityje jie jau pasireiškė lyg būtų labai patyrę – kai kurie ištaškė maksimalią leistiną parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumą. Kai debiutantams prieš pirmąją sesiją surengta pažintinė ekskursija po parlamentą, jau tada klustelėta, tai kur čia tas garsusis sandėlis su visokiomis gėrybėmis.
Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys, daugiau kaip pusė Seimo naujokų per pirmuosius pusantro mėnesio iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų suskubo išleisti per 2 tūkst. eurų, keturiolika iš jų – per 2,7 tūkst., t. y. maždaug maksimalią įmanomą sumą. Daugiausia – socialdemokratas Martynas Katelynas (2 785 eurus), „aušriečiai“ Tomas Domarkas ir Daiva Žebelienė (po 2 783 eurus). Pinigus daugiausia leido suvenyrams, telefonams, transportui.
Mažiausiai iš debiutantų – vos 0,97 euro – parlamentinių lėšų panaudojo konservatorius Raimondas Kuodis.
Pasak V. Aleknavičienės, reikėtų turėti omeny, kad tarp vienmandatininko ir daugiamandatininko, ypač kuris gyvena Vilniuje, poreikis parlamentinėms lėšoms skirtingas: „Nereikia stebėtis, kad mažiau išleidžia išrinkti pagal sąrašą ir neturintys savo apygardos ir tiek renginių, į kuriuos esi kviečiamas pasveikinti ar įteikti padėkas. Be to, vienmandatininkams, kurie išrinkti kitame Lietuvos gale, tenka toli važiuoti, tad daugiau išlaidų degalams, kiti ir automobilius nuomoja.“
Iš jos išleistos 2 487 eurų sumos suvenyrams teko net 1 402 eurai. Tačiau, pasak jos, tai nereiškia, kad visus išdalijo, – paėmė, kad turėtų ir į priekį. Kitą mėnesį gal daugiau bus degalų čekių. „Bet kuriuo atveju sau tų pinigų nepasiėmiau“, – aiškina Seimo naujokė.
Jos frakcijos kolega T. Martinaitis išleido 2 572 eurus. Jis aiškina taip: „Objektyvi priežastis – pradedant darbą Seime yra buitinių išlaidų, kurios reikalingos darbui pradėti. Dirbu Vilniuje, žmona – Šiauliuose, o namai – Naujojoje Akmenėje. Sudariau automobilio nuomos sutartį, nes šeimoje turėjome vieną automobilį. Suvenyrų reikėjo, nes buvo šventinis laikotarpis, o atstovauju trims savivaldybėms, švenčių laikotarpiu norisi simboliškai atsidėkoti už bendradarbiavimą, įteikti simbolinę dovanėlę.“
Be to, į jo vienmandatę apygardą įeina net trys: Akmenės, Mažeikių ir Skuodo – savivaldybės. Parlamentaras daug laiko skiria susitikimams, tad tarp parlamentei veiklai skirtų išlaidų nemaža dalis tenka degalams nuvykti į toli nuo Vilniaus esančias savivaldybes.
„Aušrietis“ D. Varnas išleido 2 747 eurus, iš jų telefonams – 1 350 eurų. „Jei reikalingas telefonas ar naujesnis kompiuteris padėjėjams, ir perki. Arba, pavyzdžiui, išrinkti pagal partijos sąrašą negauna iš savivaldybių biuro, tad greitai jį pats išsinuomosiu ir didžioji dalis parlamentinių išlaidų dalis tam ir bus panaudota. Yra įvairių siūlymų keisti šių lėšų panaudojimo tvarką. Manau, jei kas pažeidžia taisykles, turėtų būti taikomos kažkokios sankcijos. Svarbu ne tai, ar daug, ar mažai jų panaudojai. Jei teisingai ir neviršydamas limito, tai teisėta, jos tam ir skirtos.“
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė per 1,7 tūkst. eurų. Dabar Seimo valdybos sudaryta darbo grupė rengia naują parlamentinių lėšų naudojimo tvarką. S. Skvernelis siūlo jas sumažinti iki 0,6–0,7 VMDU, o darbo grupės vadovė A. Širinskienė – atsisakyti ir egzotiškojo sovietmetį primenančio Seimo sandėlio.
Nauji vėjai
Pirmą kartą tapusių Seimo nariais gyvenimas tikrai pasikeičia. Štai su profesionaliu sportu atsisveikinusi olimpietė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė pasakoja, kad kai tik gali, stengiasi pasportuoti, nes sportas visą gyvenimą šalia jos buvo, ji tikisi, ir bus. Tačiau didžiąją dalį jos laiko dabar užima parlamentaro darbas.
Keturių vaikų mama V. Aleknavičienė pasakoja, kad jos vyriausiasis – jau studentas, gyvena Vilniuje, o trys mažesni mokslo metus baigs Joniškyje. „Visi žinojome, koks bus mano darbo grafikas; vyras, vaikai dalijamės pareigomis“, – sako V. Aleknavičienė. Ar visa šeima kelsis į Vilnių, dar nenusprendę. Ji pati Seimo bendrabutį gavo, bet, sako, kol kas teoriškai, nes praktiškai dar neturi galimybės persikraustyti.
T. Martinaitis, į klausimą, ar nesigaili Akmenę iškeitęs į sostinę, sako esantis karjeros politikas, baigęs šios srities mokslus, dešimt metų dirbęs savivaldoje, tad tapimas Seimo nariu politinėje karjeroje buvo žingsnis į priekį. „Žinoma, nelengva. Toks jausmas, kad dabar daugiausia laiko praleidžiu kelyje tarp Vilniaus ir Akmenės, Mažeikių, Skuodo“, – prisipažįsta politikas.
„Aušrietis“ D. Varnas feisbuke šypsosi iš autobuso į Kauną. „Su žmona turime vieną automobilį, tad važiuoju ir traukiniu, ir autobusu. Tačiau Seimo nariui kartais reikia tai daryti, kad išgirstum žmonių nuomonę. Būti tarp žmonių ir su žmonėmis – svarbiausia“, – sako D. Varnas.
Tad pačių Seimo naujokų gyvenime – tikrai nauji ir jiems geri vėjai. Ar jie papūs ir visos Lietuvos gyvenime? Atsakymo dar teks palaukti.
(be temos)