„Lenkijos-Ukrainos santykiuose provokacijos yra susijusios su istorine atmintimi, o Lenkijos-Lietuvos santykiuose – su lenkų tautine mažuma Lietuvoje. Čia Rusija kiršina. Tautinių mažumų reikalai yra sunkiai išsprendžiami, bet tai nėra priežastis, kad mes kam nors trečiam leistume lošti tais dalykais, kurie mus sukiršintų“, – sakė S. Karczewskis per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos atidarymą.

Senato vadovas pažymėjo, kad Vilniaus ir Varšuvos santykiai „niekados nebuvo tokie, kaip šiandien“.

Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant bandymų kiršinti lietuvius ir lenkus, žmonėms svarbu parodyti realų šalių bendradarbiavimą gynybos, energetikos, mokslo, darbo rinkos srityse.

„Šis bendradarbiavimas intensyvus kaip niekada po 1990 metų“, – tvirtino Lenkijos Senato lyderis.

Politikas kalbėjo ir apie Lenkijoje studijuojančius ukrainiečių jaunuolius, į Lenkiją iš Ukrainos atvykusius darbininkus.

„Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendras uždavinys – padaryti viską, kad tai (Rusijos veikimas – BNS) netrukdytų mums formuoti dabarties ir ateities“, – teigė S. Karczewskis.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus sakė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos priešas nesikeičia, keičiasi tik jo pavadinimas.

„Mes minėjome šimtmetį, kai buvo paskelbta valstybė, ir prisiminkime, kas buvo tokie, kas norėjo mūsų valstybes sunaikinti – ta pati Rusijos imperija. Mūsų priešas nesikeičia, tik keičiasi jo pavadinimas – caro Rusija, Maskvos kunigaikštystė, Tarybų sąjunga, Rusijos imperija“, – kalbėjo A. Parubijus.

„Tas pats priešas šimtmečius bando, kadaise ir sėkmingai, naikinti mūsų valstybingumą. Ir Ukrainai šiuo metu tai ne vien tik teorinis iššūkis – kiekvieną dieną mūsų kariai susiduria su ta pačia Rusijos imperija“, – pridūrė jis.

Vilniuje pirmadienį prasidėjo dvi dienas truksianti trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja.

Lietuva šiemet pirmininkauja šiam trijų šalių parlamentarus vienijančiam susitikimų formatui, pernai Asamblėja vyko Varšuvoje.

Per Asamblėją dirbs trys komitetai: Visuomeninio ir kultūrinio bendradarbiavimo, Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos bei Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo.

Planuojama aptarti hibridinių grėsmių, kovos su propaganda, karinio ir energetinio bendradarbiavimo bei kitus klausimus.

Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Kaip įtvirtinta jos statute, kiekvienos valstybės nacionalinei delegacijai vadovauja tos valstybės parlamento pirmininkas.

Kviečia vykdyti bendrus projektus Ukrainoje

 Premjeras Saulius Skvernelis kviečia Lenkiją vykdyti bendrus paramos projektus Rytų Ukrainoje.

Šį kvietimą Lietuvos ministras pirmininkas išsakė susitikęs su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovais.

„Trišalis bendradarbiavimas, glaudūs mūsų šalių ryšiai ir tarpusavio parama dabartiniame geopolitiniame kontekste kaip niekada svarbūs. Todėl ypatingą dėmesį skiriame tiek dvišalių, tiek ir trišalių santykių plėtrai“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, kartu su partneriais Lietuva palaiko Ukrainos euroatlantinius siekius, gina Ukrainos pozicijas Briuselyje ir trečiųjų valstybių sostinėse. Nepriklausoma, suvereni, stabili, tvirtai įsipareigojusi demokratijai ir įstatymo viršenybei Ukrainos valstybė – bendras prioritetas.

S. Skvernelis akcentavo, kad Lietuva „visuose įmanomuose formatuose įvardija Rusiją kaip agresorę“, skatina tarptautinę bendruomenę išlikti vieninga ir iš Rusijos reikalauti Minsko susitarimų įgyvendinimo. Griežtai smerkiami ir nepripažįstami neteisėti rinkimai okupuotame Donbase.

Jis priminė apie Lietuvos įsipareigojimą kitąmet skirti nuo karinių veiksmų su Rusijos remiamais separatistais nukentėjusiai Avdijivkai milijoną eurų.

„Premjero manymu, derėtų inicijuoti bendrus su Lenkija paramos projektus Rytų Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

S. Skvernelis sveikino pradėtą procedūrą dėl ES ir transatlantinės krypties įtvirtinimo Ukrainos Konstitucijoje, sakydamas, kad „būtina sklaidyti Europoje sklandančius ir vis stiprėjančius mitus, kad rimtesnė reformų pažanga Ukrainoje neįmanoma“.

Per susitikimą kalbėta ir apie glaudesnį bendradarbiavimą Rytų partnerystės trio formate.

„Lietuvos patirtis rodo, kad regioninis bendradarbiavimas visuomet neša sėkmę. Kolegialus darbas, pozityvi konkurencija garantuoja didesnį ES dėmesį ir parodo gebėjimą koncentruotis į bendrus tikslus“, – tvirtina Vyriausybė.

S. Skvernelis taip pat pažymėjo Ukrainos pasiekimus šalies viduje artėjant link narystės ES. Asociacijos sutarties dėka auga tarpusavio prekyba, dėl bevizio režimo didėja ukrainiečių turistų skaičius. Kadangi Lietuva turi jaunimo mainų su Ukraina ir Lenkija programas, premjeras pasiūlė apjungti ir įsteigti trišalį jaunimo mainų fondą.

Susitikime dalyvavo Lietuvos Seimo vadovas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Valstybių atstovai kalbėjo apie bendrą interesą užtikrinti regiono erdvės saugumą. Kaip geras bendradarbiavimo pavyzdys minėta jungtinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada (LITPOLUKRBRIG).