Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, šis projektas yra parengtas Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos iniciatyva.

„Mano galva, palikome nuošalyje labai svarbų ir esminį klausimą, būtent tai, kad Lietuva šiandien yra viena iš keturių Europos Sąjungos valstybių, kur amžiaus cenzas, kandidatuojant į parlamentą, yra 25 metai. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių leidžiama į parlamentą kandidatuoti nuo 18 metų, 16 valstybių šiandien yra taip. Bendra tendencija yra tokia, kad kandidatų amžius yra jauninamas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, primindama, kad Lietuvoje amžiaus cenzas norintiems kandidatuoti į savivaldybių tarybas ir Europos Parlamentą jau yra sumažintas.

Liberalų pirmininkė taip pat pabrėžia jaunų žmonių įsitraukimo į politiką svarbą ir mano, kad šis pasiūlymas gali pagerinti esamą situaciją.

„Jaunimo įsitraukimas į visuomeninę veiklą, į politinę veiklą yra labai svarbus, jis didėja, tai yra džiuginanti tendencija, bet, žinoma, šiandieną trūksta tiesioginio atstovavimo Seime. Šiandieną turime tik vieną Seimo narę, kuri yra iki 29 metų grupės atstovė, ir natūralu, kad jaunimui svarbios temos negauna pakankamai dėmesio čia, Seime. Manome, kad ši iniciatyva pagerintų situaciją“, – patikino politikė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad šią Konstitucijos pataisą siūlo taikyti tik po 2020 metais vyksiančių Seimo rinkimų.

„Nesiūlome keisti šios normos iki šių rinkimų, kurie vyks 2020 metų spalio mėnesį. Mes suprantame, kad reikalinga plati diskusija tam, kad būtų pakeista Konstitucija, reikalingas sutarimas šiuo klausimu, bet manome, kad pribrendo laikas diskutuoti apie tai“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Daugumoje Europos Sąjungos valstybių leidžiama į parlamentą kandidatuoti nuo 18 metų, 16 valstybių šiandien yra taip.

Savo ruožtu Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Teresė Škutaitė džiaugėsi, kad jaunimo domėjimasis politika laipsniškai auga. Visgi, T. Škutaitės teigimu, būtina užtikrinti šios tendencijos tęstinumą.

„Tačiau visgi mes turime imtis priemonių, kad šie skaičiai ir toliau augtų. Tikime, kad, įvykus šiam pokyčiui ir atvėrus galimybę daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą ir dalyvauti politikoje, daugiau jų draugų, pažįstamų lygiai taip pat ateitų prie balsadėžių“, – sakė T. Škutaitė.

Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė tvirtina, kad teiginys, jog jauni žmonės yra mažiau išsilavinę, taip pat nėra teisingas. T. Škutaitė primena, kad šios kadencijos Seimo nariai, neturintys aukštojo išsilavinimo, jau seniai yra perkopę 21 metų ribą.

„Dažnai sakoma, kad jauni žmonės dar nėra pakankamai išsilavinę, galbūt neįgiję pakankamai laipsnių ar neturintys pakankamai patirties politinei veiklai. Tačiau šiai dienai 22-23 metų amžiaus jaunuoliai jau gali būti baigę bakalauro ar netgi magistro studijas bei įgiję visokios kitokios visuomeninės patirties. Taip pat svarbu paminėti, kad ir šios kadencijos Seime yra keli politikai, kurie dar neturi aukštojo išsilavinimo ir jų amžius tikrai gerokai viršina 21 metų ribą“, – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė.

T. Škutaitės teigimu, jaunimas jokiu būdu nesiekia diskriminuoti vyresnių politikų ir nebando įrodyti, kad jaunesni žmonės yra pranašesni už vyresniuosius. Pasak jaunimo atstovės, šiuo Konstitucijos pataisos siūlymu tiesiog yra prašoma lygių žaidimo taisyklių.

Šiuo metu 65-asis Konstitucijos straipsnis skelbia, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Šiuo metu esanti amžiaus riba yra didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus ir taikoma tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lietuvoje.

Kandidatuoti į Europos Parlamentą gali 21 metų amžiaus asmenys, o į savivaldybės tarybą – 18 metų sulaukę jaunuoliai.