„Svarstymai (dėl Lietuvos ir Baltarusijos santykių atnaujinimo – BNS), matyt, vyksta Vyriausybės ar kokių nors dabartinės koalicijos politikų kabinetuose, ir tai yra klaida“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė.
„Iš esmės svarstymai gali būti argumentuojami ir ką jau kalba, pavyzdžiui, Mindaugas Sinkevičius – tai tokios manipuliacijos, kurios sako, kad sankcijos trąšoms, trąšų tranzitui yra naudingos Rusijai, kas yra visiška manipuliacija. Tai yra apkeitimas realybės pramanais ir tokiu būdu nutiesiamas kelias į Lietuvos strateginės krypties pakeitimą“, – kalbėjo liberalė.
Šią savaitę valdančiosios Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Vilniuje susitiko su viena iš Baltarusijos opozicijos lyderių Maryja Kalesnikava.
Po to socialiniame tinkle „Facebook“ daugiausiai mandatų Seime turinčios partijos lyderis pranešė, kad per susitikimą M. Kalesnikava, be kita ko, ragino atkurti Minsko–Vilniaus geležinkelio susisiekimą keleiviams ir intensyvinti autobusų maršrutus.
Socialdemokratų lyderis teigė išsakęs būtinybę Baltarusijos politikoje aiškiai apibrėžti trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus.
BNS rašė, kad gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Johnas Coale'as (Džonas Koulas) su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį sakė, kad Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos yra viena griežčiausių Europoje, o nuostatos dėl sankcijų pratęsimo ir griežtinimo Minskui – nekintančios.
Griežtą poziciją sankcijų atžvilgiu žadėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jų sustabdė.
„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms yra pritaikiusi ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vasarį.
Kurioje pusėje save Lietuva nori matyti?
Kritika premjerei dėl pasisakymų apie Taivano atstovybę
V. Čmilytė-Nielsen taip pat negailėjo kritikos premjerės Ingos Ruginienės teiginiams BNS, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV.
„Kurioje pusėje save Lietuva nori matyti? Ar ji nori dabar megzti draugystę su autoritarais? Tokią išvadą galime padaryti iš Ingos Ruginienės šio pasakymo (...). Panašu, kad kryptis yra būtent tokia. Ar reikėtų tą daryti? Tikrai absoliučiai ne“, – kalbėjo liberalų lyderė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Lietuva yra stipri liberalios demokratijos šalių šeimos narė, todėl pašaipiai kalbėti apie vertybinę politiką yra klaidinga, nes toks veikimas – pragmatiškiausias pasirinkimas nedidelėms valstybėms.
„Nevertybinė politika veda į pražūtį, nes kai atsistosi į prašytojo poziciją tų autoritarinių šalių atžvilgiu, tai niekada nežinai, kokių prašymų sulauksi. Ir man rodos, Inga Ruginienė kalba drąsiai, kaip ji dažnai daro, bet neįsigilinusi į labai svarbius klausimus“, – sakė parlamentarė.
Premjerė yra sakiusi, jog, jos nuomone, geriausia taktika santykiuose su Kinija yra vieninga Europos pozicija.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Praėjusių metų birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.
(be temos)