Įstatymo iniciatorė – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji šios iniciatyvos ėmėsi kartu su Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija. Įstatymo projektui po pateikimo pritarė dar buvusios kadencijos Seimas, tad dabar tektų balsuoti dėl Konstitucijos pataisos.

Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi.

„Šiandien į savivaldą galima kandidatuoti nuo 18 metų. Į Europos Parlamentą – nuo 21-erių. Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi. Dabartinio amžiaus cenzo sumažinimas praplėstų jaunimo atstovavimo galimybes nacionaliniu lygmeniu ir padidintų dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Tokią aukštą amžiaus ribą patekti į nacionalinius parlamentus turi tik 4 ES valstybės – Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva“, – cituojama Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen išplatintame pranešime spaudai.

Dėl šios Konstitucijos pataisos Seimas privalėtų balsuoti 2 kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

„Atsiradus galimybei daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą, į rinkimus prisikviestume ir daugiau jų draugų, pažįstamų, sukurtume paskatą jaunimui aktyviau dalyvauti politikoje ir prisidėti prie valstybėje vykstančių procesų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.