Lietuvoje ketvirtadienį vizitą tęsia Taivano verslo delegacija, žvalganti galimybes investuoti ir ieškanti prekybos partnerių tarp Lietuvos įmonių.

Pareigūnai pabrėžia, kad vizitas yra ekonominis, o ne politinis, tačiau jis kelia Taivaną tarptautinėje arenoje siekiančios izoliuoti Kinijos įtūžį.

Anot ekspertų, pati Kinija turi interesų tiek Lietuvoje, tiek kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Konstantinas Andrijauskas sako, kad Kinijos ir Taivano veiksmus galima vadinti geopolitinės konkurencijos regione pradžia, o tai iš dalies primena Pekino ir Taibėjaus kovas dėl tarptautinio pripažinimo antroje XX amžiaus pusėje.

Tačiau, pasak jo, pinigais tuomet valstybes viliojusi Kinija praranda politinį įvaizdį, o čia atsiveria galimybės Taivanui.

„Taivaną domina bet kuri pasaulio valstybė, kur ji gali didinti faktinės diplomatijos pajėgumus, nes per pastaruosius dešimtmečius tendencijos buvo priešingos“, – BNS sakė ekspertas.

„Kinijos pažadai Lietuvoje dėl pieno upių ir medaus kalnų nevirto kažkuo išties apčiuopiamu. Tuo tarpu Taivanas dabar turi progą ir yra suinteresuotas generuoti greitas sėkmės istorijas, jeigu nori įrodyti, kad su juo draugauti apsimoka“, – pridūrė jis.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovo Lino Didvalio, trečiadienį prasidėjęs itin gausios Taivano delegacijos vizitas Lietuvoje yra beprecedentis ir tai rodo, jog gilėjantys tarpusavio santykiai nėra tik politinės deklaracijos.

Taivaną domina bet kuri pasaulio valstybė, kur ji gali didinti faktinės diplomatijos pajėgumus, nes per pastaruosius dešimtmečius tendencijos buvo priešingos.

„Tokio masto vizitas iš Taivano yra pavyzdys, kokio ilgai nesame matę. (...) Matomas yra Lietuvos valdžios lūkestis, kad tarpusavio santykiai tik stiprėtų, o tai paskatintų iš paskos žengti ir verslą“, – BNS teigė politologas.

Jo teigimu, Taivanas yra pažengusi ekonomika, todėl Lietuvai, kuri siekia kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, ši partnerystė turėtų būti naudinga: „Abi pusės turi nemažai sąlyčio taškų.“

Prognozuojamumas prieš potencialą

Lietuvos ir Taivano atstovai trečiadienį pasirašė šešis bendradarbiavimo memorandumus. Jais stiprinamas bendradarbiavimas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuva į Kiniją (be Taivano ir Honkongo) pernai eksportavo prekių už 316 mln. eurų, iš jų – 244 mln. eurų sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, 72 mln. – prekių reeksportas. Paslaugų eksportas sudarė 46 mln. eurų.

Vertinant visas eksporto apimtis, Kinijos dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte sudarė 1,4 proc., reeksporte – 0,6 proc., o paslaugų eksporte – 0,4 procento.

Tuo metu į Taivaną 2020-aisiais Lietuva eksportavo prekių už 19 mln. eurų – iš jų 15 mln. eurų sudarė lietuviškos kilmės eksportas, 4 mln. – prekių reeksportas. Paslaugų eksporto vertė 2020 m. buvo 0,3 mln. eurų.

Taivano dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte pernai buvo 0,1 proc., reeksporte ir paslaugų eksporte – mažesnė nei 0,1 procento.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginės investicijos Kinijoje (be Taivano ir Honkongo) šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 38,56 mln. eurų, investicijų Taivane – nebuvo. Tuo metu Kinijos (be Taivano ir Honkongo) tiesioginės investicijos Lietuvoje minėto laikotarpio pabaigoje siekė 11,39 mln. eurų, tuo metu Taivano buvo -0,24 mln. eurų.

Pasak L. Didvalio, įvertinus ne itin dideles eksporto apimtis į Kiniją, patiriami ekonominiai praradimai dėl Vilniaus ir Pekino diplomatinio ginčo gali būti kompensuoti per aktyvesnę partnerystę su Taivanu.

„Kadangi apimtys iš tiesų yra nedidelės, tai jas kompensuoti su Taivanu, manau, misija yra įmanoma. Taivanui perimti tą poziciją tikrai įmanoma“, – aiškino jis.

Tai reiškia, kad Taivano valdžia nesugebės nuspausti išjungimo mygtuko, jeigu jai kažkas nepatiks, kaip dažnai daro Kinija.

Vis dėlto politologas atkreipė dėmesį, kad „tai yra ilgas kelias, kurį reikės nueiti: atsižvelgti į verslo ypatumus, sukurti pasitikėjimą“.

Savo ruožtu K. Andrijauskas atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nuo Kinijos, santykiuose su Taivanu žymiai labiau galioja ekonominė, o ne politinė logika.

„Tai reiškia, kad Taivano valdžia nesugebės nuspausti išjungimo mygtuko, jeigu jai kažkas nepatiks, kaip dažnai daro Kinija. Priešingai Taivanas tų ekonominių ryšių nori žymiai labiau nei Kinija. Pastaroji ekonominių ryšių intensyvumu dažnai suinteresuota tiek, kad išnaudotų tai politiniams tikslams pasiekti“, – teigė ekspertas.

Todėl, pasak jo, Taivano investicijos yra saugesnės, nes yra labiau prognozuojamos, nors Kinija ir gali pasiūlyti daugiau pinigų.

„Neišžvalgyti vandenys“

Kinija piktinasi dėl taivaniečių vizito Europoje, o Lietuvos atveju toliau širsta dar ir dėl būsimos ekonominės atstovybės atidarymo Vilniuje.

L. Didvalio teigimu, panašios nuotaikos dominuoja ir Kinijos komunistų partiją palaikančioje žiniasklaidoje.

Retorika tikrai yra užaštrinta. Kartais yra ir labai stiprių pasisakymų, kad Lietuva turi būti nubausta, kad Lietuva turi patirti tam tikrą žalą.

„Retorika tikrai yra užaštrinta. Kartais yra ir labai stiprių pasisakymų, kad Lietuva turi būti nubausta, kad Lietuva turi patirti tam tikrą žalą. Vienas iš stipriausių straipsnių, kurį man teko matyti, buvo apie tai, jog Kinija turi vienytis su Rusija ir Baltarusija – tokiomis šalimis, turinčiomis artimus ryšius su Lietuvą, kad kurtų spaudimą ir pamokytų Lietuvą“, – sakė politologas.

Taivanas ketina atidaryti prekybos atstovybę Lietuvoje dar šiais metais, Lietuva analogišką atstovybę Taipėjuje žada atverti 2022-ųjų pradžioje.

L. Didvalis teigė, kad tolesnę Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykių situaciją sunku prognozuoti, nes taivaniečių vardu pavadintą atstovybę leidusi atidaryti Lietuva įžengė į „nepažintą lauką“.

„Daug galime spekuliuoti, ką Kinija gali padaryti, kad Lietuvą pamokytų ir siųstų signalų kitoms šalims, kad jos taip nesielgtų. Tai, ką užkūrė Lietuva, yra neišžvalgyti vandenys, kuriuose reikia susiprasti, o nėra pavyzdžių, kurie padėtų tą padaryti“, – aiškino ekspertas.

„Tai, ką Lietuva daro, yra rimtas status quo pokytis, nepaisant to, kad mūsų užsienio politikos formuotojai pabrėžia Taibėjaus atstovybes keliolikoje ES šalių. Paskutinį kartą Taibėjaus atstovybė ES šalies sostinėje atidaryta 2003 metais Bratislavoje – dar tada, kai nei Lietuva, nei Slovakija net nebuvo ES narės“, – sakė K. Andrijauskas.

Atskiru vizitu į Slovakiją ir Čekiją atvyko ir Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U), tačiau, priešingai nei verslo delegacija, Lietuvos jis neaplankys.

Pasak K. Andrijausko, J. Wu vizito būtų buvę logiška tikėtis ir Vilniuje.

„Taivaniečiai nerengia tiek daug tarptautinių vizitų ir būtų buvę logiška tikėtis, kad Lietuva jį pakvies. To tikriausiai neįvyko, tačiau atsakymas į klausimą „kodėl?“ yra spekuliacijų objektas“, – kalbėjo politologas.