Šalies vadovės teigimu, NATO, galingiausias kolektyvinės gynybos ir solidarumo principais paremtas Aljansas pasaulyje, yra tvirčiausia atsvara Rusijos ir kitų priešiškų karinių galių dominavimui. Todėl transatlantinio ryšio ir sąjungininkų vienybės išsaugojimas – esminė tarptautinio saugumo ir taikos sąlyga.

Viršūnių susitikime Lietuva sieks, kad NATO vadovavimo struktūros, gynybos planai ir karinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios rytinio flango gynybai ir veiksmingam atgrasymui.

Briuselyje šalių vadovai turėtų galutinai patvirtinti Aljanso vadaviečių ir karinių štabų pertvarką. Ji sustiprins štabų gebėjimą visuose lygmenyse ir elementuose – sausumoje, jūroje ir ore – greit perimti vadovavimą kolektyvinės gynybos operacijoms. Numatyta papildomai įsteigti dvi naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrintų operatyvų sąjungininkų karinio pastiprinimo atvykimą krizės atveju.

Taip pat tikimasi NATO šalių lyderių pritarimo Parengties didinimo iniciatyvai. Šios iniciatyvos – iki 2020 m. užtikrinti, kad greta jau egzistuojančių NATO greitojo reagavimo pajėgų dar 30 sausumos pajėgų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų būtų visiškai pasirengę per 30 dienų prisijungti prie Aljanso kolektyvinės gynybos operacijų.

Dar vienas prioritetas, dėl kurio bus sutarta Briuselyje, yra karinio mobilumo palengvinimas. Siekiama iki 2019 m. pabaigos sutrumpinti kariniams daliniams sienų kirtimo procedūras iki 5 d. ir toliau jas dar labiau pagreitinti. Taip pat NATO narės įsipareigos gerinti kelių, geležinkelių ir kitą infrastruktūrą bei ją pritaikyti kariniams poreikiams.

Lietuva taip pat kels Baltijos šalių regioninės oro gynybos ir NATO sprendimų priėmimo greitinimo klausimus. Bus aptartos kovos priemonės su hibridinėmis grėsmėmis, valstybių atsparumo didinimas energetiniam šantažui.

„Iš dalies palaiko“ D. Trumpo reikalavimus

Lietuvos prezidentė sako, kad iš dalies palaiko JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus sąjungininkams Europoje didinti gynybos finansavimą.

„Tvyro tam tikra įtampa tarp požiūrio į NATO finansavimą, ir iš dalies mes palaikome Amerikos prezidento požiūrį, kad daugelis NATO valstybių turėtų daugiau investuoti į savo ir bendrą kolektyvinę gynybą“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė prezidentė.

„Pradedant nuo terorizmo ir baigiant Šiaurės Korėja ir Rusijos veiksmais, matome, kad iššūkiai nemažėja, todėl tos investicijos būtinos, ir manau kad palaipsniui šalys visos priims atitinkamus sprendimus“, – teigė D. Grybauskaitė.

Tačiau D. Grybauskaitė pabrėžė, kad tikisi, jog ilgainiui visos NATO valstybės nuspręs pačios didinti išlaidas, skiriamas saugumui.

„Tos investicijos būtinos ir, manau, kad palaipsniui visos šalys priims atitinkamus sprendimus“, – sakė D. Grybauskaitė ir pabrėžė, kad Baltijos valstybių pastangos po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ženkliai padidinti išlaidas gynybai yra matomos ir vertinamos.

„Baltijos šalys čia atrodo neblogai, mūsų pastangos yra vertinamos ir matomos“, – apibendrino D. Grybauskaitė, primindama Valstybės gynimo tarybos sprendimą išlaidas gynybai laipsniškai didinti ateinantį dešimtmetį iki 2,5 proc. BVP.

D. Trumpas nuolatos priekaištauja NATO narėms už tai, kad šios neskiria pakankamai lėšų gynybai. Pasak jo, kitų šalių saugojimas savo sąskaita yra nesąžiningas amerikiečių, mokančių mokesčius, atžvilgiu. Jis dažnai akcentuoja, kad didžiausia Europos ekonomika Vokietija gynybos reikmėms skiria vos 1,24 proc. BVP.

Jungtinės Valstijos savo kariuomenei skiria maždaug 3,5 proc. BVP. Tai sudaro apie 72 proc. visų gynybos išlaidų NATO.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad septynios šalys iš 27 NATO narių iš Europos 2018 metais gynybai veikiausiai išleis 2 proc. BVP. Tai – Didžioji Britanija, Graikija, Latvija, Estija, Lenkija, Lietuva ir Rumunija.