Apie tai antradienį vykusioje spaudos konferencijoje užsiminė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

„Šiuo metu koncentruojamės į potencialų bendrą Švedijos, Lietuvos, Suomijos ir Norvegijos pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimą. Galimu jungtiniu pirkimu sustiprintume savo bendrus karinius pajėgumus Baltijos jūros regione“, – kalbėjo jis.

Anot Švedijos ministro pirmininko, toks įsigijimas taip pat sustiprintų dvišalius valstybių santykius gynybos srityje, o šiuo metu jau yra rengiamas ketinimų protokolas dėl įsigijimo.

„Koordinuotas įsigijimas pagreitins pristatymą, sumažins išlaidas ir suteiks naudos mūsų gynybos pramonės ryšiams. CV90 esant beveik visose Šiaurės ir Baltijos šalyse galime pagerinti sąveiką ir tiekimo saugumą“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, sprendimą pirkti apie 100 švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90 praėjusių metų spalį priėmė Valstybės gynimo taryba.

Pasak U. Kristerssono kol kas per anksti kalbėti apie tai kiek kovos mašinų bus įsigyta ar kiek jos kainuos, tačiau diskutuojama apie kelis šimtus karinio transporto priemonių.

„Per anksti kalbėti ta prasme, kad mes dar nepriėmėme visų sprendimų. Bet kuo greičiau sprendimus priimsime, tuo greičiau jos (CV90 – BNS) galėtų būti pristatytos nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms. Bent jau diskutuojame apie kelis šimtus transporto priemonių“, – sakė jis.

Švedijos premjeras akcentavo, jog abi valstybės didina gynybos biudžetus, tad lėšų šiam pirkimui tikrai bus atrasta. Taip pat, anot jo, tokia iniciatyva galėtų tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims.

„Dar anksti sakyti kaip vystysis šis bendradarbiavimas, bet jam yra rimta priežastis. Mes turime per daug platformų visoje Europoje. Per mažai šalių bendradarbiauja viešųjų pirkimų, standartizacijos ir panašiose srityse. Taigi tai yra geras pavyzdys, kuris galėtų būti pavyzdys ir kitiems pirkimams“, – kalbėjo U. Kristerssonas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, jog derybose su Švedija dėl CV90 galima pasiekti, kad dalis gamybos ar aprūpinimo liktų Lietuvoje.

Praėjusiais metais tuometinis krašto apsaugos ministras teigė, kad sutartis dėl kovos mašinų su gamintoju galėtų būti pasirašyta antroje 2025-ųjų pusėje, o derybose bus siekiama, kad į mašinų aptarnavimą įsitrauktų ir Lietuvos įmonės.

Planuojama, kad pagrindiniai mašinų komponentai, tokie kaip važiuoklė, korpusas, kovinis bokštas, būtų gaminami ne Lietuvoje, tačiau galutinis komponentų surinkimas ir gamyba būtų vykdomi Lietuvos teritorijoje.

Gynybos ekspertai BNS yra sakę, jog Lietuvoje CV90 pirmiausia galėtų būti remontuojamos ir surenkamos.