Kai Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis pirmą kartą susitiko tartis dėl karo stabdymo, bet viešai susiriejo, tai buvo vadinama diplomatine katastrofa. Kaip tik tuo metu į Vašingtoną išvyko Lietuvos Seimo delegacija. Tačiau politikai sako, kad patys nustebo, jog po pokalbių su Amerikos politikais grįžo nusiteikę ramiau, nei iškeliavo.

„Mūsų statusas, mūsų kortos, jei kalbant tais terminais, yra geros. Bet vėlgi – sprendimai gali būti labai staigūs, ir tai reikia matyti“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

„Mus patikino visi kongresmenai ir senatoriai, kad tikrai iš Lietuvos nesitrauks“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Visas LNK repotažas – vaizdo įraše:

Lietuvoje nuolatos būna dislokuota apie 1000 amerikiečių karių. Neatmetama, kad jų gali padaugėti Lietuvoje arba šalia, tačiau tai jau būtų didelio proceso rezultatas.

„To galima tikėtis“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Europa, nepaisydama Rusijos prieštaravimų, turėtų į Ukrainą siųsti karius. Tačiau britai ir prancūzai atvirai deklaruoja, kad misija neįmanoma be amerikiečių, nors jie jau pasakė, kad karių nesiųs.

JAV vis dėlto galėtų suteikti Europai vadinamuosius „įgalintojus“ – oro gynybą, detalius žvalgybos duomenis. Tikimasi, kad sutikusios taip prisidėti, JAV pačios jaustų poreikį užtikrinti savo technikai saugų užnugarį ir logistiką, taigi – stiprinti buvimą Baltijos šalyse.

„Rytų Europoje išdėstykite savo pajėgas kaip užnugarį – Lenkijoje, Rumunijoje, Baltijos šalyse“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Tačiau net jei amerikiečiai nuspręstų didinti karių skaičių, esminė kliūtis iškiltų Lietuvoje – trūksta poligonų. Kai į Lietuvą pradėjo keltis vokiečiai, Lietuvos kariai jiems užleidžia kareivines, o patys keliasi į konteinerius. Kariuomenė politikams jau metų metus aiškina, kad Lietuvoje reikia mažiausiai vieno naujo poligono. Kol jo nėra, stringa ir politinės derybos dėl papildomų sąjungininkų karių dislokavimo.

„Faktas, kad mums reikia dar vieno brigados dydžio poligono. Toks poligonas leistų mums daug lengviau kalbėtis tiek su amerikiečiais, tiek su kitais sąjungininkais dėl jų didesnio buvimo Lietuvoje“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Politikams galutinai aišku ir tai, ko D. Trumpas net neslepia – amerikiečiai nieko nebeduos už dyką.

„Maždaug Trumpo administracija, senatoriai ir kongresmenai sako: duokite mums kažką ant stalo. Jei mums kažką duosite, ir jums kažką duos“, – teigė R. Motuzas.

Premjeras G. Paluckas prieš kelias savaites pristatė Lietuvos pasiūlymą Jungtinėms Valstijoms – statykime gynybos pramonę kartu. JAV galėtų kurti gamyklas Lietuvoje, o Lietuva užtikrintų investicijas.

„Tikrai yra gana stiprus pasistūmėjimas – turiu ant stalo bent keturis pasiūlymus: iš Vokietijos, Ukrainos. Iš JAV laukiame vizito ne vienos pasaulinės didžiulės gynybos įmonės. Su švedais, britais pokalbiai dar ateityje – netolimoje ateityje“, – sakė G. Paluckas.

LNK stop kadras

Pavyzdžiui, Lietuva planuoja pirkti mažiausiai 100 švediškų vikšrinių kovos mašinų CV90. Paaiškėjo, kad iki šiol pirkti „Boxer“ šarvuočiai Lietuvos dirvožemyje kartais klimpsta ir nespėja paskui vikšrinę techniką.

Iš Švedijos būtų perkamos ne tik kovos mašinos, bet ir jų dalys, statomi remonto angarai. Idealiu atveju yra galimybė sutarti, kad Lietuvoje būtų pastatytos gamyklos, kuriose būtų surenkamos Lietuvos perkamos CV90. Taip dalis pinigų liktų Lietuvoje.

„Vienas pagrindinių siekių – kad gynybai skiriamos lėšos būtų investuojamos Lietuvoje, nes tai padeda mūsų ekonomikai, didina BVP“, – teigė G. Paluckas.

Panašus modelis – Lietuvos perkamą ginkluotę surinkti Lietuvoje – įmanomas ir su kitomis šalimis.

„Tiek JAV, tiek Vokietija, tiek Švedija deda pastangas, kad jų gynybos įmonės būtų įtrauktos į bendrus projektus, kuriuose būtų gaminama tiek amunicija, tiek kiti ginkluotės elementai“, – sakė G. Paluckas.

Tačiau prieš piešiant dideles vizijas, Vyriausybė raginama įgyvendinti pažadą gynybai skirti 6 proc. BVP. Amerikiečiai tuo jau patikėjo ir priėmė kaip faktą.

„Kol kas tai yra tas pats „blinkevičiūtinimas“, kaip ir visi kiti „blinkevičiūtinimai“. Čia mes turime būti kūrybingesni – siūlyti amerikiečiams, kur konkrečiai mes jų norėtume. Nematau, kad ministrė Šakalienė tai darytų“, – teigė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Vašingtone lankėsi ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Ji tikėjosi susitikti su Pentagono vadovu, tačiau šis nerado laiko nei jai, nei visų trijų Baltijos šalių ministrams.