„Natūraliai pripažįstame, kad daryti spaudimą vienos šalies kitai šaliai, taip pat ekonomine prasme, yra netinkama“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.

„Mes manome, kad Kinijos ir Lietuvos santykiai stabilizuosis ir bus pagerinti. Mes labai to norėtume“, – pridūrė jis.

Vilniaus ir Pekino santykiai pastaruoju metu ėmė blogėti, Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Natūraliai pripažįstame, kad daryti spaudimą vienos šalies kitai šaliai, taip pat ekonomine prasme, yra netinkama.

Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

Taivanas turi prekybos atstovybes beveik 20 ES šalių, tačiau vienintelėje Lietuvoje ją planuojama vadinti Taivano, o ne Taipėjaus vardu.

„Tai, kas šiandien galioja 18 kitų ES valstybių, manome, turėtų būti leidžiama ir Lietuvai“, – spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Jis tvirtino, kad įtampai pakurstyti Lietuva buvo pasirinkta turint omenyje sudėtingą situaciją šalyje su migrantų krize ir COVID-19 valdymu.

„Būtent tai turbūt buvo vertinama kaip jautri situacija valstybėje, kuomet, pritaikius papildomą spaudimą, galima būtų laimėti diplomatinę pergalę ir Lietuva atsitrauktų nuo savo Vyriausybės programoje išdėstytų minčių puoselėti tokius ryšius, kokius Vyriausybė mano esant reikalingus ilguoju laikotarpiu“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

G. Landsbergis teigė besitikintis, kad Lietuvai ir Kinijai pavyks išspręsti nesutarimus „diplomatiškai ir abipuse pagarba“.