Pasak prezidentės, naujausias Lietuvos pažangos vertinimas parodė, kad Lietuvos ekonomika per praėjusius metus augo 3,6 proc., didėjo investicijos ir mažėjo nedarbas. Tačiau pajamų nelygybė bei socialinė atskirtis išlieka problematiški ir yra vieni didžiausių ES, todėl šiose srityse reikalingos ryžtingesnės pertvarkos.

D. Grybauskaitės teigimu, pertvarkoms vykdyti reikalingi finansiniai pajėgumai, o Komisijos siūlymas ketvirtadaliu mažinti Lietuvai skirtas sanglaudos lėšas būsimajame daugiamečiame biudžete yra neproporcingas ir per staigus. Šalyje tebėra ryškūs regioniniai skirtumai, o neigiamą statistinį poveikį šalies išsivystymo lygiui turi ir emigracija.

Socialinių projektų įgyvendinimui ypač nepalankus siūlymas 20 proc. sumažinti Lietuvai numatytas Europos socialinio fondo (ESF) lėšas. 2014-2020 m. laikotarpiu Lietuvai skirta apie 1,15 mlrd. eurų ESF lėšų, daugiausia jų buvo panaudota kokybiškam užimtumui skatinti, socialinei įtraukčiai didinti, kovai su skurdu.

Kaip skelbia prezidentės spaudos tarnyba, Lietuvos vadovė pabrėžė šalies siekį išvengti tokio drastiško mažinimo ir užsitikrinti adekvatų šalies poreikių finansavimą.

Prezidentė ir eurokomisarė aptarė ir kitus Europos Komisijos Lietuvai skirtos ataskaitos pagrindinius akcentus, apsikeitė nuomonėmis dėl Komisijos siūlomų priemonių žmonių socialinėms teisėms užtikrinti.

Lėšos socialinei apsaugai

Vilniuje ketvirtadienį viešinti Europos Komisijos narė Marianne Thyssen (Marian Teizen) paragino Lietuvą skirti daugiau lėšų socialinei apsaugai.

„Jeigu žiūrėtume į socialinei sričiai skiriamus resursus, pasakyčiau, kad jie tikrai nėra išpūsti. Tuo pačiu metu matome ekonomikos augimą, žemą nedarbo lygį“, – žurnalistams sakė už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga eurokomisarė.

„Galima sakyti, kad šiandien šviečia saulė, todėl atėjo metas remontuoti savo stogą“, – pridūrė ji.

„Žiūrint iš šalies, matome erdvės biudžete leisti daugiau pinigų socialinei sričiai. Bandome tai paaiškinti“, – kalbėjo M. Thyssen.

Europos Komisijos duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje vis dar yra didesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Prieš kelis mėnesius paskelbtoje rekomendacijoje Lietuvai komisija pabrėžė, kad valdžios pastangos sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę kol kas duoda ribotą rezultatą.

Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvoje kilo minimali alga, vaiko pinigai, o pastaroji mokesčių reforma padarė juos kiek labiau progresiniais.

Vis dėlto šių priemonių poveikis „mažinant pajamų nelygybę turėtų būti nedidelis“, teigiama rekomendacijoje.

Europos Komisija pajamų nelygybę skaičiuoja pagal skirtumą tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų.

Vidutiniškai ES šis skirtumas siekia 5,1 karto, o Lietuvoje – septynis kartus.

Parama Mobilumo paketui

Vilniuje ketvirtadienį viešinti Europos Komisijos narė Marianne Thyssen (Marian Teizen) pareiškė tikinti, kad jai ir kolegoms pavyks sutelkti Europos Sąjungos (ES) šalių paramą Mobilumo paketui, reglamentuojančiam bendras vilkikų vairuotojų darbo sąlygas.

Taip ji kalbėjo primindama pavyzdį, kai ES pavyko užsitikinti valstybių narių paramą bendroms darbuotojų komandiravimo taisyklėms, nors dalis šalių iš pradžių buvo netgi agresyvios.

Kai kurioms nuostatoms dėl vežėjų darbo smarkiai priešinasi Lietuva ir kai kurios kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys.

„Kai pasiūliau Komandiravimo direktyvą, taip pat buvau apkaltinta. Kai kurie šalių narių parlamentų nariai buvo beveik agresyvūs, jie sakė: „Ką tu darai“? Bet mes paaiškinome ją šalims narėms ir (...) kartu pasiekėme gerą sprendimą su didele, didele dauguma“, – žurnalistams sakė T. Thyssen.

„Taip nutiks ir su transporto sektoriumi“, – pridūrė už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė.

Lietuva ir kitos regiono šalys sako, kad Mobilumo paketu vakariečiai siekia padaryti jų vežėjus nekonkurencingais ir išstumti juos iš rinkos.

„Tai nėra Vakarai prieš Rytus ar Šiaurė prieš Pietus, tuo siekiama rasti bendrą sprendimą, leisiantį turėti organizuotą vidinę transporto sektoriaus rinką“, – kalbėjo eurokomisarė.

Ji priminė, kad Mobilumo paketas buvo inicijuotas siekiant išspręsti nesusipratimus, kai vežėjams kai kurios ES šalys pradėjo taikyti bendras komandiravimo taisykles ir darė tai neproporcingai.

Pasak T. Thyssen, to neturėtų būti, nes transporto sektorius yra specifinė sritis.

Šiuo metu dėl Mobilumo paketo laukiama vadinamojo „trialogo“ – diskusijų tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos.

Lietuva kritikuoja siūlomus reikalavimus po tam tikro laiko grąžinti vilkikus į registracijos šalį, stabdyti sistemingą kabotažą.