Lietuvos ambasadorė prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį pareiškė, kad Saugumo Taryba turėtų svarstyti Ukrainos prašymą atsiųsti JT taikdarių kontingentą, reaguojant į šalies rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, už kuriuos atsakinga Rusija ir jos remiami separatistai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino jo šalyje dislokuoti taikdarius, kai separatistai užėmė strategiškai svarbų Debalcevės miestą, nepraėjus nė savaitei po to, kai Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai susitarė dėl paliaubų.
„Ukrainos prezidento pasiūlymas pradėti derybas dėl taikdarių misijos nusipelno nuodugnaus svarstymo“, – sakė Lietuvos atstovė JT Saugumo Taryboje Raimonda Murmokaitė.
„Po Rusijos ir separatistų pajėgų pastarosiomis dienomis įvykdytų Minsko paliaubų susitarimų pažeidimų natūralu, kad Ukraina turėtų kreiptis į Saugumo Tarybą, kad būtų apsvarstyti tolesni žingsniai“, – pridūrė ji.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nusprendė prašyti atsiųsti JT taikdarių kontingentą, kuris prižiūrėtų padėtį fronte tarp separatistų ir vyriausybės pajėgų, taip pat prie Ukrainos sienos su Rusija.
P.Porošenka nurodė, kad JT mandatą turinti Europos Sąjungos policijos misija būtų tinkamiausia tokiam uždaviniui atlikti, ir sakė, kad dabar parlamento Kijeve bus prašomas pritarti šiam sprendimui.
JT atstovas Stephane'as Dujarricius (Stefanas Dužaričius) sakė, jog kol kas iš Kijevo negauta jokio prašymo, pridūręs, kad sprendimą dėl tokių pajėgų dislokavimo turėtų priimti Saugumo Taryba.
„Pirmas ir svarbiausias žingsnis – kad paliaubos būtų stebimos, o kautynės liautųsi“, – pabrėžė jis.
Didžioji Britanija neatmetė Ukrainos raginimo dislokuoti šalyje tarptautinį taikdarių kontingentą, bet pabrėžė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams turėtų būti suteikta galimybė patekti į teritorijas Rytų Ukrainoje, kuriose tebesitęsia susirėmimai.
„Esam atviri idėjoms, bet visos šalys turi likti sutelkusios dėmesį į savo įsipareigojimų pagal Minsko (susitarimus) vykdymą ir užtikrinti ESBO saugią ir netrikdomą prieigą, kad (stebėtojai) galėtų vykdyti savo įgaliojimus“, – sakė Britanijos misijos prie JT atstovė.
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos prašymas dislokuoti taikdarius šalies rytuose teoriškai galėtų būti svarstomas, jei situacija stabilizuosis, tačiau pridūrė, kad tam reikėtų pakeisti Rusijos neigiamą nusistatymą.
„Kai yra karšti taškai ir kai situacija būna labiau stabilizuota, teoriškai galima tą svarstyti. Įsivaizduočiau, kad jeigu būtų atitrauktos pajėgos vienos nuo kitų nuo konfrontacinės linijos, tai teoriškai tame tarpe galėtų būti dislokuotos (taikdarių) pajėgos,“ – BNS sakė ministras.
„O kaip tai atrodys praktiškai, reikės dar palūkėti. Kiek supratau, buvo neigiama Rusijos reakcija. Žinant Rusijos vaidmenį Jungtinėse Tautose, jei ta reakcija neigiama, tai būtų sudėtinga tikėtis kažkokio sprendimo“, – pridūrė L.Linkevičius.
Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valdžios raginimas atsiųsti taikdarius į Rytų Ukrainą yra mėginimas sužlugdyti Minsko susitarimus.
