„Europos Sąjunga taiko sankcijas tik žmogaus teisių pažeidėjams ir to nepakanka: labai svarbu, kad sankcijos būtų taikomos ir kleptokratams“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė politinis aktyvistas Williamas Browderis (Viljamas Brauderis).

Pasak Europos Parlamento nario liberalo Petro Auštrevičiaus, pataisų, kurios išplėstų sankcijas bus siekiama, ir jis neabejojo, kad jos anksčiau ar vėliau bus priimtos, nes turi platų palaikymą tarp skirtingų europarlamento frakcijų narių.

„Šiaip Europos Sąjungai turėtų būti gėda, kad net pirmajame savo teisės akte ji nepaminėjo šių nusikaltimų, kurie sudaro didžiąją dalį autokratinių, nedemokratinių režimų – tų, kurie turtėja, vagia ir apiplėšinėja savo žmones ir, beje, dalį tų pinigų investuoja Europos Sąjungoje“, – sakė politikas.

Pasak jo, ES turėtų siekti šio teisės akto peržiūros, tačiau tai numatyta tik 2023-2024 metais.

„Teks šiek tiek palaukti, bet svarbiausia, kad mes turėtume iš tikrųjų telkti politinę koaliciją, taip nusiteikusių valstybių ir politikų grupę, kurie reikiamu metu pasiektų tą rezultatą, apie kurį mes kalbame“, – sakė europarlamentaras.

Šiaip Europos Sąjungai turėtų būti gėda, kad net pirmajame savo teisės akte ji nepaminėjo šių nusikaltimų, kurie sudaro didžiąją dalį autokratinių, nedemokratinių režimų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, laukia nemažas darbas ir šalies viduje, siekiant surinkti duomenis apie žmogaus teisių ir kitus pažeidimus, kurie įtikintų Europos kolegas.

„Tam, kad Magnitskio Europos Sąjungos aktas būtų efektyviai įgyvendintas, mūsų naujieji užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai turės labai rimtai padirbėti, kad surinktų duomenis“, – sakė jis.

Parlamentaro konservatoriaus Emanuelio Zingerio teigimu, ES priimtas aktas kol kas yra „tik tušti auksiniai rėmai“ – pirmas žingsnis.

„Mes turėtume kada grįžti prie kito balsavimo būdo, ne vienbalsio balsavimo būdo Europos Sąjungoje dėl šių dalykų, o daugumos balsavimo, nes gal netvirtos Vyriausybės, kurios turi abejotinų ryšių su totalitariniais režimais, jos gali trukdyti aiškių sprendimų priėmimui žmogaus teisių srityje“, – kalbėjo parlamentaras.

„Todėl mes šituos auksinius rėmus turime paversti į veikiantį mechanizmą ir pripildyti turinio“, – pridūrė jis.

W. Browderio teigimu, priimtos sankcijos yra reikšmingos, nes žmonės, prisidėję prie S. Magnitskio nužudymo, aktyviai naudojasi galimybe savo turtą laikyti užsienio valstybėse. Jis taip pat ragino siekti, kad S. Magnitskio įstatymai būtų priimti kuo daugiau pasaulio valstybių.

Politikas taip pat dėkojo Lietuvai, kuri pasiuntė Europai aiškią žinią, kad ji neturėtų bijoti Rusijos.

„Jeigu jau jūs nebijote Rusijos, ir Europos sąjunga neturėtų jos bijoti“, – sakė W. Browderis.

Europos Magnitskio įstatymu vadinamas pirmadienį ES priimtas ES žmogaus teisių sankcijų režimas. Jis įsigalioja nuo gruodžio 10 dienos.

Jungtinės Valstijos vadinamąjį Magnitskio įstatymą priėmė Rusijos pareigūnams nubausti, 2009 metais neaiškiomis aplinkybėmis Maskvos kalėjime mirus advokatui Sergejui Magnitskiui, atskleidusiam valdžios sukurtą plataus masto lėšų grobstymo schemą.

Skirtingai nuo Bendrijos jau paskelbtų sankcijų kai kurioms šalims, naujas režimas bus „teminio“, o ne „geografinio“ pobūdžio – tai yra, Briuselis galės bausti žmogaus teisių pažeidėjus visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.

Naujas sankcijų režimas leis įšaldyti už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus atsakingų asmenų ir organizacijų turtą, taip pat uždraus išduoti vizas tokiems fiziniams asmenims atvykti į ES.

Remiantis nauju ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, ES valstybės narės galės siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas vienbalsiu sutarimu.

JAV Magnitskio įstatymą priėmė 2012 metais, Kanada – 2017 metais. Europoje panašius nacionalinius įstatymus taip pat yra priėmusios Baltijos šalys ir Jungtinė Karalystė.