Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Estijos vadovę Kersti Kaljulaid ir Estijos žmones, pabrėžė bendros istorinės patirties svarbą.

„Mūsų žmones sieja nuoširdi draugystė, užgrūdinta bendros istorinės patirties – žinome laisvės kainą, todėl branginame sunkiai iškovotą nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad per šiuos tris dešimtmečius drauge tapome Europos Sąjungos narėmis, taip pat sąjungininkėmis Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Kartu siekiame stiprinti Baltijos regiono saugumą ir užtikrinti gerovę savo žmonėms“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Jis teigė vertinantis Lietuvos ir Estijos dalyvavimą Šiaurės ir Baltijos šalių „aštuntuke“, kuris yra puikus sėkmingo regioninio bendradarbiavimo pavyzdys, taip pat džiaugėsi kad šalys kartu dirba skatindamos reformas Rytų partnerystės šalyse.

„Šiandien labai svarbi Europos vienybė ir gebėjimas laiku reaguoti į kylančius iššūkius. Susidūrėme ne tik su globalia pandemija, bet ir nedemokratinių režimų keliama grėsme pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Tikiu, kad kartu su mūsų transatlantiniais sąjungininkais šiuos iššūkius sėkmingai įveiksime“, – sakė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Estijos kolegai Jūriui Ratui ir visiems šalies gyventojams linkėjo naujų idėjų toliau kuri laisvą ir nepriklausomą Estijos valstybę, išlaikyti tikėjimą ja.

„Nestokokite naujų idėjų, sumanymų ir drąsos toliau kurti stiprią, laisvą ir nepriklausomą Estijos valstybę, tvirtinti savo tautą! Linkiu Jums išlaikyti tikėjimą savo valstybe, žmonėmis ir ateitimi bei visada siekti tik geriausia“, – teigė parlamento vadovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva kartu su Estija išsivadavo iš tos pačios imperijos, kuri „mus brutalia jėga buvo įtraukusi į savo sudėtį, ir kartu priklausome liberalios demokratijos vertybių erdvei“.

„Gerbiame Estiją kaip svarbią partnerę ir sąjungininkę, kuria visada galime pasitikėti veikdami regione, Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Neabejoju, kad artimai dirbdami kartu, plėtodami atvirus, tarpusavio pagarba paremtus ryšius mes įveiksime kylančius iššūkius ir sieksime bendrų tikslų: laisvės, pagarbos žmogaus teisėms, gerovės, saugios ir taikios kaimynystės“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Bendradarbiavimo svarbą savo sveikinime pabrėžė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Estijos nepriklausomybės atkūrimas ir vėlesni įspūdingi pasiekimai liudija apie atkaklumą, nepaisant didžiulių sunkumų, kovojant už laisvę ir šiandien įkvepia daugelį šalių visame pasaulyje. Būdamos itin artimos draugės ir sąjungininkės, šiandien abi mūsų šalys glaudžiai bendradarbiauja stiprindamos ES ir NATO bei dalijasi atsakomybe už regioninį saugumą ir vieningą bei laisvą Europą“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Pastarieji iššūkiai, su kuriais turėjome susidurti, tik parodė mūsų tvirtą valią ir gebėjimą spręsti sudėtingas problemas, mums išliekant ištikimiems bendriems laisvės ir demokratijos idealams. Tvirtai tikiu, kad stipri partnerystė, pagrįsta abipusėmis vertybėmis ir kasdien stiprinamu supratimu, ir toliau bus tvirtas mūsų bendradarbiavimo pagrindas“, – pridūrė ji.

1991 metų rugpjūčio 20 dieną vienbalsiu sprendimu atkurta Estijos nepriklausomybė. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu nutraukta sovietų okupacija ir atkurta Estijos Respublika.

Atkurtą Estijos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija.