Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos, numatoma prezidento G. Nausėdos pasirašytame dekrete.
Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.
Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.
Anot dekreto, tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.
Vidaus reikalų ministerija paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą.
Numatyta, kad esant poreikiui, ji gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.
Taip pat suteikta teisė pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
Pagal įstatymą, šį dekretą turi patvirtinti arba panaikinti Seimas. Dėl to jis ketvirtadienį 17 val. renkasi į neeilinę sesiją.
LNK reportažas:
Piliečiams ribojimų nebus
Bendroje spaudos konferencijoje dalyvavę visi trys šalies vadovai neatskleidė konkrečių būsimos nepaprastosios dalies sąlygų, tačiau nurodė, kad režimu nebus įvedami apribojimai Lietuvos gyventojams.
G. Nausėda sakė, kad nepaprastoji padėtis įvedama siekiant užtikrinti Lietuvos išorinį saugumą.
Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, jog šiuo metu numatyti apribojimų Lietuvos piliečiams nėra reikalo.
„Ką reikia numatyti, tai sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į kažkokias susiklosčiusias situacijas infrastruktūros ar kibernetinio saugumo srityse, tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo šitus klausimus spręsti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Prezidentas po VGT posėdžio dėkojo premjerei ir Seimo pirmininkei sklandų bendradarbiavimą bei ragino visuomenę susitelkti.
„Esu dėkingas tiek premjerei Ingridai Šimonytei, tiek Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už labai efektyvų, sklandų bendradarbiavimą Valstybės gynimo tarybos rėmuose ir turbūt šiandien mes galime sau pasakyti labai aiškiai – galbūt Lietuvoje kartais kyla daug priešpriešų, yra skirtingų nuomonių, bet šiandien gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad privalome būti susitelkę, orūs, gerbti vienas kitą“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Ir aš tikrai neabejoju, kad mūsų tauta yra pakankamai stipri tą padaryti ir mes visi vieningai išspręsime visus iššūkius, kurie mums dabar yra iškilę“, – pridūrė jis.
Šalies vadovai taip pat žadėjo tęsti dvišalę paramą Ukrainai ir telkti tarptautinę pagalbą Kijevui.
„Dėsime visas pastangas, kad padėtume savo broliams, savo sesėms Ukrainoje“, – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Kurį laiką telkęs dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.
Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistų šalies rytuose nepriklausomybę.
